Apie alergiją maistui reikėtų daugiau žinoti ne tik sergantiems bronchine astma, bet ir sergantiems bet kuria kita alergine ar atopine liga. Šiuo atveju tarp susirgimo bronchine astma ir nepakankamai gerai funkcionuojančio virškinimo trakto yra labai glaudus ryšys.

Kodėl reikia žinoti apie alergiją maistui, jei sergame bronchine astma?

Apie alergiją; maistui reikėtų daugiau žinoti ne tik sergantiems bronchine astma, bet ir sergantiems bet kuria kita alergine ar atopine liga. Šiuo atveju tarp susirgimo bronchine astma ir nepakankamai gerai funkcionuojančio virškinimo trakto yra labai glaudus ryšys. Be to, alergija maistui gana dažnai yra pagrindinė odos, virškinimo trakto, kvėpavimo organų, nervų sistemos, šlapimo ir kitų organų alerginių ligų kaltininkė. Apie 0,5-6% gyventojų yra pažeisti alergijos maistui. Tarp sergančiųjų atopiniu dermatitu alergiją maistui turi apie 25%.

Ši liga yra viena iš dažniausių (85-100%) naujagimių ir pirmųjų dvejų metų vaikų odos pažeidimo priežasčių. O štai iš 100 2-3 m. amžiaus vaikų, sergančių kvėpavimo ir virškinimo trakto ligomis, alergiją maistui turi 55-60. Apie 43-47% vaikų,kuriems sutrikusi kūno termoreguliacija (t.y. temperatūra būna pakilusi iki 37,2-37,5 laipsnio), skundžiasi alergija maistui. Galėčiau ir toliau vardyti įvairių šaltinių literatūros duomenis, kodėl mums visiems reikėtų daugiau žinoti apie artimą maisto ir alergijos ryšį ir būdus bei priemones tam ryšiui suardyti ar jo susidarymo išvengti.

Nenorėčiau, kad ryšys tarp maisto ir alergijos būtų suprantamas tik tiesmukai: alergija prasidės tik suvalgius atitinkamo produkto. Pvz., mergaitė jautri žuviai. Apie tai žino jos tėvai ir žuvies mergaitė nevalgo, tačiau kepant žuvį mergaitė, žaidžianti kitame kambaryje, pradėjo dusti. Kodėl? Ji žuvies nevalgė! Taip, mergaitė žuvies nevalgė, bet įkvėpė kepamos žuvies garų. Žuvies baltymų mažos dalelytės pakliuvo pro mergaitės kvėpavimo takus ir sukėlė dusulį. Tokiu pat būdu patekusios maisto dalelytės jautriems asmenims gali sukelti ir slogą, ir kitą alerginę lligą. Žiedadulkės gali patekti ne tik pro kvėpavimo takus, kaip įprasta, bet ir pro burną. Jos nuryjamos ir, per virškinimo traktą pakliuvusios į kraują, gali būti nunešamos į įvairias kūno vietas. Taip provokuojamos alerginės ligos (sloga, konjunktyvitas, laringitas, astminis bronchitas ir astma), lyg žiedadulkės būtų patekusios pro kvėpavimo takus. Literatūroje aprašyta atvejų, kurie paaiškina ir trečio kelio egzistavimą – labai jautrūs asmenys, prisilietę prie žuvies, gali būti išberti raudonomis, niežtinčiomis pūkšlėmis. Visi šie atvejai turbūt ir įrodo, kaip svarbu, ypač tiems, kurie serga alerginėmis ligomis, daugiau žinoti apie alergiją maistui.

Kas tai yra alergija maistui?

Alergija maistui yra nenormali, padidėjusio jautrumo kai kuriems maisto produktams organizmo būklė. Kiekvienam, tokią organizmo būklę turinčiam asmeniui gali būti padidėjęs jautrumas skirtingiems maisto produktams. Suvalgius tokio maisto, po kurio laiko gali prasidėti alerginė reakcija, liga. Tam, kad prasidėtų alergija maistui, didelės reikšmės turi virškinimo trakto būklė. Virškinimo traktas yra pirmasis barjeras tarp išorinės aplinkos ir įvairių mūsų organų. Jo gleivinė nuolat veikiama įvairių svetimų medžiagų. Maisto produktuose yra mūsų organizmui daug reikalingų ir žalingų medžiagų. Sudėtingos virškinimo trakto gleivinės substancijos (makrofagai, sekreciniai IgA, įvairios cheminės medžiagos) nuolat kovoja su svetimais ar žalingais faktoriais ir juos nukenksmina. Vaikai, kurie turi įgimtą polinkį sirgti alerginėmis ligomis, šitame pirmajame barjere gali turėti įvairių sutrikimų: nepakankamai sekrecinio IgA, silpnai funkcionuojantys makrofagai, padidėjęs žarnyno gleivinės pralaidumas, gausus alergenų srautas, patenkantis į žarnyną nuolat persivalgant, silpna žarnyno muskulatūros funkcija (dažnas vidurių užkietėjimas), nepakankamas fermentų, dalyvaujančių virškinant maisto produktus, kiekis. Alergijos išsivystymą labai stimuliuoja įvairūs virškinimo trakto parazitai (kirmėlės, lamblijos ir kt.) Storajame žarnyne esanti mikroflora taip pat trukdo alergijai vystytis: sintezuoja fermentus (dalyvaujančius maisto virškinime) ir vitaminus (stimuliuojančius įvairias biochemines reakcijas, vykstančias kiekviename gyvame organizme), skatina angliavandenių rauginimą ir baltymų pūdymą. Storojo žarnyno mikroflorą reikia saugoti. Pažeidus mikroflorą (ilgai ir netvarkingai vartojant antibiotikus ar dėl kitų priežasčių) išsivysto žarnyno disbiozė, kuri skatina sunkesnės alergijos maistui vystymąsi.

Kokie yra pagrindiniai alergijos maistui simptomai?

• Odoje:

  pasikartojantys išbėrimai, ilgai užtrukę iššutimai. Jei vaikas toliau vartoja produktus, kuriems jis yra labai jautrus, tai išbėrimai gali išplisti, prasidėti odos plotų šlapiavimas, sustiprėti niežulys, sutrikti miegas.

• Virškinimo trakte:

  pasikartojantys pilvo skausmai, klykimo priepuoliai, atpylinėjimai, vėmimas, išmatose atsiranda daug gleivių, kartais kraujo. Nepašalinus iš dietos produktų, kuriems vaikas jautrus, gali susiformuoti skrandžio ar žarnyno opinė liga.

• Kvėpavimo organuose:

  simptomai, primenantys peršalimo ligas (dažnos slogos, kosulys, karkalai plaučiuose, vėliau pasunkėjęs įkvėpimas ar iškvėpimas). Sunkiausia liga, kurią gali sukelti alergija maistui, yra bronchinė astma.

• Kituose organuose:

  užsitęsusi subfebrili temperatūra (keletą savaičių, mėnesių temperatūra iki 37,2 37,5°); limfinių liaukų padidėjimas (kaklo, pažandinių, pažastų ar kitur); tonzilių hipertrofija – kartais jos tiek padidėja, kad pasunkėja kvėpavimas pro burną; adenoidų hipertrofija – labai apsunkina kvėpavimą pro nosį.

Tokie vaikai dažnai rodomi įvairių specialybių gydytojams, įvairiai gydomi, bet efekto nebūna tol, kol nesurandamas ir nepašalinamas „kaltas“ maisto produktas. Tik pašalinus iš vaiko valgiaraščio „kaltąjį“ produktą pradeda nykti išbėrimai, pilvo skausmai, normalizuojasi kvėpavimas, temperatūra, limfmazgiai ir kt.

Pirmieji alergijos maistui simptomai gali atsirasti nuo pat gimimo.Ypač anksti tiems kūdikiams, kurie turi įgimtą polinkį sirgti alerginėmis ligomis. Sensibilizacija (įsijautrinimas maistui) gali prasidėti ir dar negimus. Kūdikis gali jau gimti su padidėjusiu jautrumu daugeliui produktų ar kitų grupių (vaistų, dulkių ir t.t.) alergenams.

Kokiems vaikams daugiau šansų gimti su ankstyva sensibilizacija?

Tiems, kuriuos gimdo motinos, linkusios sirgti ar jau sergančios alerginėmis ligomis, kurios nėštumo metu vartojo daug stipriai alergizuojančių maisto produktų, sintetinių vitaminų, vaistų ar rūkė.

Ką daryti pastebėjus pirmuosius alergijos požymius?

Pastebėjus pirmuosius alergijos požymius ar įtarus alergiją būtina kreiptis į gydytoją, kuris patars, ką toliau daryti; jei reikės, pasiųs konsultuoti alergologui. Tikriausiai, motinai bus patarta bandyti susekti „kaltąjį“ produktą. Namų sąlygomis tai daryti patogiausia kasdien pildant maitinimosi dienyną. Kaip tai daryti, labai gerai paaiškins pediatras. Po savaitės kitos būtinai susitikite aptarti dienyno įrašų. Įtariamieji „kalti“ produktai turėtų būti išbraukiami iš vaiko valgiaraščio. Sulaukus sveikatos būklės pagerėjimo, išnykus ligos požymiams galima daryti išvadą, kad šie produktai yra tikrai „kalti“, kelia alergiją. Po to, kad tikrai įsitikintume savo tiesa, vėl paskirsime po vieną anksčiau išbrauktą produktą. Jei pasikartos ligos požymiai, tai tuos produktus išbrauksime iš valgiaraščio 3-6 mėnesius ar dar ilgesnį laikotarpį.

Kūdikius ir pirmųjų 2-3 metų vaikus dažniausiai alergizuoja kiaušinio baltymas, karvės pienas, kviečiai, soja, žemės riešutai, žuvis. Paauglius ir suaugusiuosius dažniausiai alergizuoja žuvis, salieras, žemės riešutai, kitų rūšių riešutai (migdolai ir pan.), pomidorai, šokoladas.

Kaip išvengti alergijos maistui?

Visos mamos, turinčios įgimtą polinkį ar sergančios alergine liga, gali pagimdyti vaikutį su įgimtu polinkiu sirgti alergine liga, todėl turėtų prisiminti šiuos patarimus:

1. Iki nėštumo (kai motina turi polinkį sirgti ar pati serga alergine liga)

   saikingai vartoti maisto produktus, dažnai sukeliančius alergiją;
   vengti darbo, susijusio su dulkėmis, vaistais, stipriais kvapais, aerozoliais, radiacija bei kitais aplinkos teršalais.

2. Nėštumo metu (kai motina turi polinkį sirgti ar serga alergine liga)

   nuo pirmųjų nėštumo dienų visiškai išbraukti iš savo valgiaraščio produktus, dažniausiai sukeliančius alergiją (šokoladą, riešutus, žuvį, ikrą, kakavą, medų);
   labai saikingai vartoti karvės pieno produktus, kiaušinius, grybus, kavą. Ypač svarbu vartoti hipoalerginę dietą toms nėščiosioms, kurios serga toksikoze ar kurioms gresia persileidimas. Toksikozės metu padidėja placentos laidumas, į vaisiaus kraują pereina ne tik motinos antikūnai, bet ir į motinos kraują patenkantys alergenai;
   vengti vaistų, ypač sukeliančių alergines reakcijas (penicilino ar kitų antibiotikų, polivitaminų ir kt.);
   paruošti butą naujagimiui: kuo mažiau minkštų baldų, užuolaidų, kuo mažiau dulkių. Naujagimio lovytės čiužinėlis, pagalvėlė ir antklodėlė turėtų būti dažnai skalbiami. Namuose neturėtų būti parazitų (tarakonų, blakių ir pan.). Nereikėtų laikyti kačių, šunų, akvariumo, paukštelių. Visų naminių gyvulėlių, paukščių parazitų baltyminės dalelytės teršia namų aplinką ir alergizuoja to buto gyventojus.

3. Gimus kūdikiui

   Žindant kūdikį motinos maitinimasis lieka toks pat kaip ir nėštumo metu. Jei kūdikis vis vien suserga alergija karvės pienui, tai motina turėtų visai nebevartoti karvės pieno produktų ir toliau žindyti. Tikimybė sirgti toliau alergija karvės pienui labai sumažėja. Motina, maitinanti savo pienu kūdikį, privalo labai kontroliuoti savo dietą tol, kol žindys.
   Vengti konservuotų ir marinuotų produktų.
   Drėgnu būdu ir dažnai valyti namų aplinką.
   Namuose nerūkyti. Geriausia, kad tokio naujagimio ar kūdikio artimieji, gyvenantys viename bute, visai nerūkytų.
   Siekti, kad alergiško vaiko mityba būtų subalansuota. Tai nelengva. Šį darbą atlikti padės gydytojas.
   Stebėti, kad vaikas reguliariai ir normaliai tuštintųsi.

Šių patarimų vykdymas ir žinojimas padės kiekvienai šeimai auginti alergišką vaiką saugiau, leis išvengti alergijos progresavimo, ūminių alerginių reakcijų perėjimo į kelias organų grupes, lėtines alergines ligas, sumažins visos šeimos vargus, kančias ir įgalins patarti ir kitoms alergiškoms šeimoms, kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę.