Kosulys yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurios tėveliai kreipiasi pas gydytoją

Kosulio fiziologija

Jis išvalo kvėpavimo takus nuo susikaupusio sekreto. Kosulys susideda iš trijų fazių. Prasideda giliu įkvėpimu, todėl išsiplečia tracheobronchinis medis, po to būna sujaudinimo fazė, kai užsidaro antgerklis ir susitraukia krūtinės ir pilvo raumenys. Trečioji fazė prasideda staigiu antgerklio atsidarymu ir oro išsiveržimu. Kosulio garsumas priklauso nuo iškvepiamo oro slėgio, o jo tonas – nuo kvėpavimo takų sienelių ypatumų ir savybių. Kosulys atsiranda dirginant nervų galūnėlių receptorius. Jie išsidėstę kvėpavimo takų gleivinėje: užpakalinėje ryklės sienelėje, aplink gerklas, trachėjoje, ties bronchų atsišakojimu ir stambiųjų bronchų gleivinėje. Smulkiuose bronchuose, alveolėse, plaučių parenchimoje tokių receptorių nėra.

Kosulio priežastys

Vaikams dažnai pasitaiko virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Virusai ir bakterijos pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę, sukelia jos paburkimą ir patologinio sekreto kaupimąsi. Tokie pat pokyčiai gali būti alerginės kilmės. Patologinis sekretas ir gleivinės paburkimas dirgina kosulio receptorius, ir kosulys tampa vienintele fiziologine galimybe susikaupusiam sekretui iš kvėpavimo takų pašalinti.

Neretai gali būti ir mechaninis dirgiklis- svetimkūnis kvėpavimo takuose. Kosulys atsiranda kaip nervinis tikas. Kosulio receptoriai stimuliuojami termiškai (įkvėpus šalto oro), chemiškai (įkvėpus toksiškų dujų), jo refleksas atsiranda esant uždegiminiams pleuros pakitimams ar dirginant kvėpavimo centrą, esantį smegenyse.

Kosulio pobūdis

Sausas kosulys dažniausiai esti dirginantis, kurio metu neatsikosima skreplių. Tokiu kosuliu vaikas dažnai kosti šaltuoju metų laiku ilgai pabuvęs lauke ir pakvėpavęs atvira burna. Grįžus į šiltą butą užpakalinė ryklės sienelė sušyla, parausta, todėl ir pradedama sausai kosėti.

Susirgus virusine kvėpavimo takų infekcija sausas kosulys yra vienas iš pirmųjų ligos požymių. Jei vaikas serga tracheobronchitu, sausas kosulys esti skausmingas – skauda už krūtinkaulio.

Kosulys kankina vaikus, sergančius lėtiniu ryklės ir tonzilių uždegimu arba turinčius didelius adenoidus nosyje. Tuomet vaikas ir dieną, ir naktį kvėpuoja per bumą. Dėl to išdžiųsta ryklės gleivinė, atsiranda kosulio refleksas. Paprastai tai lengvas kosulys, prieš miegą kartais atkaklus. Rytais vaikas gali atkosėti sekreto. Atlikus adenoidų operaciją kosulys praeina.

Nuolatinis sausas kosulys būna nervingiems vaikams. Jie kosti reguliariai tam tikrais intervalais, trunkančiais nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.

Vaiko , sergančio balso stygų už degimu, kosulys yra lojantis, grubus, balsas prikimęs.

Bitoninis kosulys – tai tipiškas kosulio garsas, pasibaigiantis aukštesniu tonu. Taip kosti sergantieji tuberkulioze.

Kokliušu sergantys vaikai kosti priepuoliniu kosuliu. Po gilaus įkvėpimo būna daug kosulio smūgių, paskiau gali būti gerklų spazmas, kurio metu vaikas gaudo orą ir pamėlynuoja. Spazmui atsileidus vaikas garsiai įkvepia ir vėl pradeda kosėti. Priepuolio metu tokių įkvėpimo reprizų (pasikartojimų) būna 2-3. Priepuoliui baigiantis ligonis sekretą iškosti arba išvemia. Priepuoliai dažnesni naktį ir vaiką labai išvargina.

Sveikam vaikui gali staiga atsirasti skardus sausas kosulys įkvėpus svetimkūnių. Jis įkyrus, priepuolinis, primena kokliušą. Kosint sutrinka kvėpavimas, pamėlynuoja veidas, atsiranda dusulys.

Virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sukeltas kosulys dažniausiai esti sausas, trunka maždaug savaitę ir praeina savaime. Sausas kosulys, trunkantis ilgiau kaip 3 savaites, vadinamas lėtiniu. Apie 80 proc. atvejų jo priežastis – bronchų astma. Ligos pradžioje astma gali pasireikšti sausu kosuliu. Ligai progresuojant atsiranda švokštimas krūtinėje ir dusulio priepuoliai.

Drėgnas kosulys gali būti paviršutinis ir gilus. Tai priklauso nuo atkosimo sekreto kiekio. Jeigu sekretas skystas ir jo daug, vaikas atkosti labai lengvai. Jei sekretas klampus ir jo nedaug, kosulys gilus. Drėgnas kosulys praeina, kai vaikas iškosti skreplius. Tokiu kosuliu vaikas kosti sirgdamas bronchitu, plaučių uždegimu, bronchektazių liga, sinusitu. Duslus drėgnas kosulys ir besikartojantys karščiavimo epizodai, mažai didėjantis svoris būdingas sergančiam cistine fibroze vaikui.

Patarimai tėveliams

Tėveliai turi atkreipti dėmesį, kada vaikas pradėjo kosėti, ar tuo metu buvo pakilusi kūno temperatūra, koks kosulio pobūdis – sausas, lojantis, drėgnas ar priepuolinis. Jie turi žinoti kosėjimo laiką – dieną ar naktį. Svarbu žinoti, ar kosulys atsiranda vaikui pabėgiojus, žaidžiant judrius žaidimus, juokiantis, ar būnant dulkėtoje patalpoje, prirūkytame kambaryje. Ar neprovokuoja kosulio bendravimas su naminiais gyvūnėliais (šunimis ar katėmis)? Svarbu, ar atkosti skreplius, kokia jų spalva ir kiek.

Kuo anksčiau tėveliai kreipsis į gydytoją dėl užsitęsusio sauso kosulio, tuo greičiau bus išaiškintos kosulio atsiradimo priežastys ir pradėtas sėkmingas gydymas.

Kosulys – tai svarbiausias kvėpavimo organų sistemos ligų simptomas. Tėveliai turi ne tik mokėti atpažinti ir įvertinti dažniausiai pasitaikančių vaiko kvėpavimo organų sistemos ligų simptomus, bet ir žinoti, kaip elgtis atsiradus kosuliui, kada kreiptis į gydytoją.

Tėveliai! Nedelsdami kuo skubiausiai kvieskite gydytoją, jei vaikas kosti ir yra tokie požymiai:

• dūsta, kvėpavimas dažnas ir pasunkėjęs;
• kosulio priepuoliai iki pamėlynavimo, vėmimo, dusulio;
• pablykšta ar net papilkėja matomos odos vietos;
• pamėlsta lūpos ir nagai;
• nors trumpam nutrūksta kvėpavimas ar pasidaro nereguliarus;
• skrepliuose yra kraujo;
• karščiuoja (38,6° ir daugiau);
• skauda krūtinę;
• dažnėja sausas lojantis kosulys;
• jei sveikas vaikas staiga pradeda stipriai kosėti, ypač įtariant, kad jis galėjo įkvėpti mažą daiktą ar užspringti žaislo detale.