Vaikų bronchnės astmos ypatumai

Pastaraisiais metais gerokai pasikeitė požiūris į bronchinę astmą. Šiuolaikinis mokslas apibūdina ją kaip lėtinę kvėpavimo takų uždegiminės kilmės ligą. Toks uždegimas yra nespecifinis, nebakterinės kilmės, jame dalyvauja daugelis ląstelių: putliosios ląstelės, eozinofilai, limfocitai ir kitos. Daugiau šių ląstelių esti bronchų gleivinėje ir sekrete, dažnai gausiai užpildančiame bronchų spindį. Padidėja ne tik minėtų ląstelių (ypač eozinofilų) kiekis, bet ir jų aktyvumas. Todėl išskiriama daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios žaloja bronchų gleivinę. Dėl uždegimo didėja bronchų jautrumas (keičiasi bronchų reaktyvumas) įvairiausiems aplinkos poveikiams. Į tai linkusiems vaikams atsiranda pirmieji ligos požymiai: švokščiantis kvėpavimas, varginantis naktinis kosulys arba dusulys, ypač esant pasunkėjusiam ir prailgėjusiam iškvėpimui. Šie simptomai dažnai apibūdinami kaip nepastovi, savaime arba nuo gydymo praeinanti bronchų obstrukcija.

Iki šiol tiksliai nežinomas šios ligos paplitimas tarp vaikų.

Bronchinės astmos atsiradimas yra glaudžiai susijęs su alergija. Alergija – tai organizmo pakitusio reaktyvumo būsena, kurios metu padidėja jautrumas vienai ar kelioms svetimoms medžiagoms. Dabar laikomasi nuomonės, kad daugiau kaip 30 proc. žmonių yra alergiški, bet tik nedidelė jų dalis serga bronchine astma.

Astmos požymių turi 5-10 proc. vaikų, daugeliui jų pirmieji ligos simptomai atsiranda iki 4-5 metų amžiaus. Prognozuojama, kad 2010 metais bronchine astma sirgs apie 6 proc. visų Žemės gyventojų, o 50 proc. iš jų sudarys jauni, darbingo amžiaus žmonės.

Pastebėta, kad bronchine astma dažniau serga berniukai, o apskritai dažniausiai ji pasitaiko 5-20 metų amžiaus vaikams ir jaunuoliams. Astma „jaunėja“, tačiau jos diagnostika pirmaisiais gyvenimo metais yra ypač sunki, nes neretai gali būti paremta tik ligos klinika. Labai sudėtingas jaunuolių lytinio brendimo periodas, jo metu gali vystytis sunkios bronchinės astmos formos.

Nustatyti ir kontroliuoti astmą provokuojančius faktorius labai svarbu ne tik gydytojams, bet ir bronchine astma sergančių vaikų tėvams, nes šių faktorių pašalinimas padeda sumažinti kvėpavimo takų uždegimą ir padidėjusį bronchų reaktyvumą. Todėl retesni bus ligos paūmėjimo epizodai, ilgesnės remisijos fazės.

Prie astmą provokuojančių faktorių priskiriami alergenai, cheminės medžiagos, teršiančios aplinką, vaistinės medžiagos, virusinė ir bakterinė infekcija, fizinis krūvis, emocinis stresas ir kt.

Vaikams, turintiems vienokių ar kitokių alergijos požymių, ypač didelį poveikį turi aplinkos alergenai. Tai gali būti namų ir bibliotekų knygų dulkės, naminių gyvulių (kačių, šunų, žiurkėnų, triušių) vilna, plaukai, pleiskanos, išmatos ir šlapimas, paukščių plunksnos, antibiotikai, sulfanilamidai ir kiti vaistai, žolių, gėlių, medžių ir krūmų žiedadulkės, gyvulinės ir augalinės kilmės maisto produktai (pienas, kiaušiniai, šokoladas, riešutai, braškės, pomidorai, citrusiniai vaisiai ir kt), cheminės medžiagos, dažnai esančios konservuose ir buityje vartojamuose cheminės pramonės dirbiniuose (ursolas, benzolas, formalinas ir kt.). Labai veiksmingos iš šių alergenų yra erkutės, randamos namų dulkėse, mintančios nusilupusiu odos epidermiu ir mėgstančios drėgną (daugiau kaip 70 proc.) ir šiltą (daugiau kaip 20°) aplinką. Yra duomenų, kad net 80 proc. vaikų alergijos būklių yra susiję su šia erkute.

Maisto alergenai rečiau sukelia bronchinę astmą, bet jiems ypač jautrūs maži vaikai.

Bronchinės astmos priepuolį gali išprovokuoti ir tokie faktoriai: šaltas oras, psichiniai ar fiziniai krūviai ir kt. Labai didelį poveikį turi tabako ir malkų dūmai, įvairūs aerozoliai.

Bronchinės astmos išsivystymą skatina neišnešiotumas, ankstyvas dirbtinis maitinimas, gausus vaistų, ypač antibiotikų, vartojimas ir daugybė paveldimų faktorių. Tarp sergančių alerginėmis ligomis vaikų giminių alerginės reakcijos pasitaiko 70-75 proc. atvejų. Gali būti paveldėta sumažėjusi gleivinių apsauginė funkcija, ypač nuo išorinių alergenų, prastas audinių ląstelių (makrofagų) 55 gebėjimas pašalinti svetimas medžiagas. Vaikas paveldi ir kitas imuninės sistemos savybes, kurios lemia alerginių ligų vystymąsi. Nustatytas ryšys tarp sergamumo bronchine astma ir vaiko kraujo grupės bei kitų kraujo žymių. Vis dažniau kreipiamas dėmesys į motinos sveikatą nėštumo metu, į galimą gimdymo patologiją, į motinos mitybos ypatumus tiek nėštumo metu, tiek maitinant kūdikį. Tam tikrų vaistų vartojimas nėštumo metu, chemijos, tekstilės ir kitų pramonės objektų poveikis motinos ir jos vaiko sveikatai yra neginčytinas.

Pirmieji bronchinės astmos požymiai gali atsirasti jau ankstyvoje vaikystėje ar net kūdikystėje. Skiriamos ligos paūmėjimo ir remisijos fazės, lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios eigos ligos formos. Ligos paūmėjimas gali pasireikšti ūminiu dusulio priepuoliu, astmine būkle ar astminiu bronchitu, niežėjimu, sloga, kosuliu. Dažnai nežymiai pakyla kūno temperatūra, paūmėja buvę odos alergijos reiškiniai.

Pats dusulio priepuolis vystosi gana ūmiai, labai pablogėja vaiko savijauta, jis darosi labai neramus, skundžiasi pasunkėjusiu švokščiančiu kvėpavimu, varginančiu kosuliu, galvos skausmu. Atsiranda širdies ir kvėpavimo sistemos veiklos nepakankamumo požymių, pabąla ir pasidaro melsvo atspalvio kūno (paprastai lūpų, rankų pirštų, nosies) oda, atsiranda dusulys su pasunkėjusiu iškvėpimu ir tarp šonkaulių, kaklo raumenų susitraukimais kvėpavimo metu. Krūtinės ląsta išsipučia, ypač mažiems vaikams. Toks krūtinės ląstos išsipūtimas ligai užsitęsus tampa pastovus. Priepuolis tęsiasi nuo 30-40 min. iki kelių valandų (astminė būklė).

Mažiems vaikams ryškesni būna bronchų sekrecijos sutrikimai negu bronchų sienelės spazmai. Priepuolio trukmė būna ilgesnė, jo eiga sunkesnė. Jau priepuolio pradžioje gali būti drėgnas kosulys – atkosima tiršti, klampūs skrepliai. Vyresniems vaikams tokio pobūdžio kosulys dažniausiai atsiranda baigiantis priepuoliui.

Pasibaigus priepuoliui pradeda normalizuotis kvėpavimas, širdies ir kitų organų veikla. Gerėja vaiko savijauta, jis nebesiskundžia kosuliu, dusuliu ar švokščiančiu kvėpavimu. Tik naudojant specialius tyrimo metodus galima nustatyti kvėpavimo organų veiklos efektyvumo pakitimus. Reikėtų įsidėmėti, kad ir tarp priepuolinio periodo metu lieka saviti centrinės nervų sistemos ir antinksčių pokyčiai, organizmo funkcijas reguliuojančių sistemų veiklos sutrikimai, kurie gali išprovokuoti naują dusulio priepuolį.

Vaikų bronchinė astma – ilga ir gana sunki liga. Tačiau laiku stebint vaiką poliklinikoje ar ambulatorijoje ją galima nugalėti. Tai padės ir pats vaiko organizmas, gebantis mobilizuoti visas sveikatą tausojančias jėgas, gerai kompensuoti sutrikusias organizmo funkcijas. Ligą padės nugalėti ne vien gydytojo nurodymai ir pamokymai. Svarbu, kad vaikas pats išmoktų kovoti su šia negalia ir tikėtų gera ligos baigtimi.