Apibrėžimas

Alerginis konjunktyvitas – tai akių gleivinės uždegimas, kuriam būdinga vienas ar keli simptomai: akių paraudimas, ašarojimas, akių niežulys, akių vokų patinimas, vėliau atsiranda šviesos baimė.

Klasifikacija

1. Alerginis:
   1) nuolatinis alerginis,
   2) sezoninis alerginis.
2.  Nealerginis:

Pagal 2001 m. priimtą Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos klasifikaciją konjunktyvitas  yra klasifikuojamas:

1. Alerginis:
   a) IgE nulemtas,
   b) ne IgE nulemtas.
2. Nealerginis.

Pagal ligos trukmę alerginis konjunktyvitas būna ūminis arba lėtinis. Pagal eigą:

1. lengvas,
2. vidutinis,
3. sunkios formos.

Etiologija

Alerginį konjunktyvitą gali sukelti įvairūs alergenai: maisto, epidermio, vaistai, cheminės medžiagos, mikroskopiniai grybai. Sezoninį alerginį konjunktyvitą sukelia žiedadulkių (medžių, žolių, piktžolių) ir mikroskopinių grybų alergenai.

Patogenezė

Alerginis konjunktyvitas yra I tipo alerginė reakcija, vykstanti dėl alergeno – antikūno reakcijos ant gleivinės putliųjų ląstelių dalyvaujant daugybei mediatorių bei citokinų.

Klinika

Alerginis konjunktyvitas gali būti įvairių formų, jų klinika tarpusavyje šiek tiek skiriasi.

Sezoninis alerginis rinokonjunktyvitas

Sezoninis alerginis rinokonjunktyvitas – tai alerginis susirgimas, kuri dažniausiai pasireiškia sloga ir akių junginių uždegimu. Alerginę reakciją gali sukelti įvairūs alergenai: žiedadulkės, mažos gyvūnų plaukų ir pleiskanų dalelės, dulkių erkės, kai kurie maisto produktai arba vaisiai, vaistai, kosmetika (pvz., tušas blakstienoms, kremai). Jeigu be jokios priežasties ima niežėti akys, paburksta vokai, atsiranda šviesos baimė, ašarojimas, galite įtarti, jog tai – alerginis akių pažeidimas. Kai kuriuos žmones dar gali varginti alerginė sloga, viršutinių kvėpavimo takų kataras, galvos skausmai, kosulys, jie pasidaro irzlūs ir depresiški, pablogėja apetitas, sutrinka miegas. Beje, alerginis rinokonjunktyvitas dažniausiai kamuoja jaunus žmones, kurie ypač jautrūs aplinkos veiksniams.

Pavasarinis konjunktyvitas (pavasarinis kataras)

Etiologija

Priežastis nežinoma. Manoma, kad turi įtakos saulės spinduliai, lauko oras ir endokrininės sistemos sutrikimas. Serga dažniausiai 5–20 m. berniukai ir jaunuoliai.

Simptomai

Prasidėjus pavasariui akys parausta, ima ašaroti, bijoti šviesos, niežėti. Ypač vargina akių niežulys, kuris kaitros metu gali pasidaryti nepakenčiamas. Rudeniop visi požymiai aprimsta, ir per žiemą ligonis jaučiasi gerai. Kitą pavasarį simptomai vėl kartojasi.

Požymiai

 Vienais atvejais pakitimai lokalizuojasi tik vokų junginėje, kitais – tik ragenos pakraštyje, dar kitais esti ir vienur, ir kitur.

Pagrindiniai požymiai:

Vokų junginė, ypač viršutinio voko, ligos pradžioje atrodo balzgana, tartum su pieno apnašu. Vėliau ji sustorėja, pabrinksta, speneliai padidėja, jų paviršius šiurkštus. Skliauto junginė nepakitusi.

Pilkšvų išaugų gali atsirasti limbo srityje, dažniausiai jos neišopėja. Kartais tuose gumburėliuose matyti baltų dėmių (Horner-Tranto dėmės). Akies obuolio junginė vos paraudusi.

Viršutiniai vokai kiek nudribę, vokų plyšys siaurokas, akys atrodo mieguistos. Traiškanų nedaug, jos esti tąsios.

Eiga

Liga tęsiasi visus metus, paūmėja pavasarį ir vasarą, pažeidžia abi akis. Ji trunka 5–8 metus ir išgyja nepalikdama žymės.

Komplikacijos

Sunkiais atvejais liga gali pažeisti rageną – išsivystyti taškinė epiteliopatija, ragenos išopėjimas, vaskuliarizacija.

Periferiniame kraujyje yra eozinofilija, padidėjęs IgE kiekis. Tokie ligoniai serga dar ir kita atopine liga – astma, šienlige, atopiniu dermatitu, jų šeimose buvo sergančiųjų atopinėmis ligomis.

Atopinis keratokonjunktyvitas

Tai reta, tačiau pavojinga liga. Ja dažniausiai serga jauni vyrai, kuriems nustatytas atopinis dermatitas (odos pažeidimai dažniausiai kaklo, alkūnių bei kelių srityse). Ligoniai taip pat gali sirgti astma, šienlige, dilgėline, migrena, rinitu. Akių simptomai atsiranda dažniausiai praėjus keliems mėnesiams po pirmų atopinės ligos požymių ir dažnai panašūs į pavasarinio keratokonjunktyvito simptomus. Akių vokai yra patinę, su pleiskanomis ar žvyneliais, sutrūkinėję. Dažnai kartu būna lėtinis stafilokokinis blefaritas. Vokų ir akies obuolio junginė hiperemiška, paburkusi, speneliai padidėję (labiau išryškėja apatinės kremzlės junginėje). Gali atsirasti Horner-Tranto dėmių. Vėliau ligai progresuojant gali pradėti randėti junginė (ypač apatiniame skliaute). Būdingi ragenos pažeidimai: taškinė epiteliopatija, ragenos randėjimas, periferinė neovaskuliarizacija, kartu prasidedantis herpes simplex ar bakterinis keratitas. Taip pat atopinis keratokonjunktyvitas gali sąlygoti keratokonusą, kataraktą, tinklainės atšokimą.

Gigantinių papilų konjunktyvitas

Jį dažniausiai sukelia kontaktiniai lęšiai, ypač minkšti. Ligoniai skundžiasi akių perštėjimu, kontaktinių lęšių netoleravimu kelis mėnesius ar metus pabuvus su kontaktiniais lęšiais. Objektyviai viršutinės kremzlės junginyje matyti padidėję speneliai (nuo 0,3 iki 1 mm ir didesnio skersmens), viršutinės kremzlės junginė hiperemiška, paburkusi. Sekretas gleivingas. Ligoniai gali skųstis, kad vėlai vakare dėl gausaus gleivingo sekreto ar dėl kontaktinio lęšio decentralizacijos neryškiai mato. Simptomai išnyksta nebenaudojant kontaktinių lęšių, nors papilos gali išlikti dar mėnesį ar net metus. Ligai progresuojant gali atsirasti ragenos pažeidimų: periferiniai infiltratai, vaskuliarizacija, taškinė epiteliopatija (taškiniai paviršiniai ragenos epitelio pažeidimai).

Kontaktinis alerginis dermatokonjunktyvitas

Kontaktinį alerginį dermatokonjunktyvitą sukelia vietiniai vaistai (neomicino sulfatas, chloramfenikolis, gentamicinas), akių trynimas pirštais po darbo su chemikalais, pasinaudojus muilu. Be akių gleivinės, dar būdingas akių vokų paraudimas, sausa oda.

1 lentelė. Konjunktyvitų klinikos palyginimas

	Alerginis	Pavasarinis	Atopinis
Patogenezė	I tipo IgE alerginė reakcija į aplinkos alergeną	Lėtinė, I tipo IgE nulemta padidėjusio jautrumo reakcija	Lėtinė, I tipo IgE nulemta padidėjusio jautrumo reakcija
Sezoniškumas	Ryškus sezoniškumas, dažnai lydimas alerginio rinito	Gali būti odos bazofilinis jautrumas, paūmėja pavasarį ir vasarą, dažnai šilto klimato juostoje	Sezoniškumas įtakos neturi
Amžius	Viso amžiaus grupės	3–25 metų, 80 % atvejų liga išsivysto iki 14 metų	Prasideda paauglystėje, daugeliu atveju praeina apie 40–50 metus
Junginės būklė	Junginės injekcija ir edema (chemozė)	Apatinė junginė su gigantinėmis papilomis, limbus sityje želė pavidalo papilos	Papiliarinis apatinio voko konjunktyvitas, galimas simblefaronas ir gleivinės randėjimas
Ragenos komplikacijos	Ragenoje pakitimų nėra	Vaskuliarizuota vernalinė opa	Gili ragenos vaskuliarizacija, sunkiais atvejais ragenos suminkštėjimas
Junginės nuograndos	Eozinofilai reti	Daug eozinofilų ir jų granulių, daugiau nei 2 eozinofilai regėjimo lauke yra patognominis reiškinys	Eozinofilai ir laisvos eozinofilinės granulės retos
Akių vokai	Akių vokų ir periorbitinė edema	Apatinių vokų ptozė ir patinimas	Akių vokų atopinis dermatitas, sustorėjusi akių vokų oda

2 lentelė. Alerginių konjunktyvitų diferencinė diagnostika

1. Sezoninis alerginis rinokonjunktyvitas	Akių perštėjimas, ašarojimas, patinimas Lengvas akių paraudimas kartu su alerginio rinito simptomais
2. Pavasarinis keratokonjunktyvitas	Jaunesni ligoniai Ypač stiprus akių perštėjimas Lipnus, tąsus gleivingas sekretas Horner-Tranto dėmė Difuzinė taškinė keratopatija
3. Atopinis keratokonjunktyvitas	Akies perštėjimas, deginimas, ašarojimas Vokų egzeminiai pažeidimai Papilų hipertrofija ant viršutinės bei apatinės kremzlės junginės Ragenos vaskuliarizacija, išopėjimas, randėjimas
4. Gigantinių papilų konjunktyvitas	Akių perštėjimas Sumažėjęs kontaktinių lęšių toleravimas Neryškus matymas Gigantinės papilos viršutinės kremzlės junginėje Nėra Horner-Tranto dėmių
5. Kontaktinis alerginis    dermatokonjunktyvitas	Junginės chemozė ir injekcija Vokų oda patinusi, sausa, šerpetoja

3 lentelė. Pakopinis alerginio konjunktyvito gydymas

		Gliuko- kortikoidai vietiškai
	Antihista- mininiai vaistai	Antihista- mininiai vaistai
Kromonai	Kromonai	Kromonai
Lengva eiga	Vidutinio sunkumo	Sunki eiga
Alergeno pašalinimas

 

Diagnostika

Alerginis konjunktyvitas diagnozuojamas remiantis: anamneze, klinika, išoriniais apžiūros duomenimis, odos alerginiais duomenimis, provokaciniais duomenimis, laboratoriniais tyrimais.

Diagnozuojant alerginį konjunktyvitą labai svarbūs odos alerginiai mėginiai, kurie atliekami pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius standartus. Provokaciniai junginės mėginiai atliekami esant neigiamiems odos alerginiams mėginiams, jei anamnezė ir klinika nurodo alerginio konjunktyvito įtarimą. Laboratoriniai tyrimai palengvina alerginio konjunktyvito diagnostiką, kraujo tyrime nustačius eozinofiliją patikslinama diagnozė. Specifiniai IgE antikūnai prieš įvairius alergenus gali būti nustatinėjami įvairiais imunologiniais metodais.

Diferencinė diagnostika

Alerginių konjunktyvitų diferencinė diagnostika yra pateikta2 lentelėje.

Gydymas

Alerginio konjunktyvito gydymą sudaro:

1. Alergeno pašalinimas – labai svarbus gydant alerginį konjunktyvitą ir taikomas visose gydymo pakopose.
2. Farmakoterapija. Pagrindinės vaistų grupės:
   1. kromoglikatai,
   2. antihistamininiai (vietiniai ir sisteminiai),
   3. gliukokortikoidai (vietiniai ir sisteminiai),
   4. prireikus gali būti skiriami papildomi vaistai.

Šios vaistų grupės yra taikomos pakopiniam alerginio konjunktyvito gydymui

1. Specifinė imunoterapija atliekama, kai:
   1. neefektyvus įprastinis gydymas,
   2. yra didelė sensibilizacija alergenams ir ilga alerginio konjunktyvito anamnezė,
   3. jei kontaktas su alergenais yra neišvengiamas ne mažiau kaip 2 mėnesius per metus.

Specifinę imunoterapiją atlieka tik specialistai – alergologas ir klinikinis imunologas.