Medikamentinio gydymo komplikacija – medikamentinė alergija. Ji išsivysto vidutiniškai 2-5% gydytų ligonių. Dažnos pasikartojančios alerginės medikamentinės reakcijos, kurias atskirais atvejais sukelia tas pats vaistas – alergenas. 0 šių komplikacijų galima išvengti. Manome, kad sergančiam bronchine astma žinios apie medikamentinę alergiją padės jai užkirsti kelią.Paminėsime svarbesnius medikamentinės alergijos išsivystymą lemiančius faktorius.

Alergija formuojasi dažniau, kai ligonis daug kartų tuo pačiu vaistu gydomas. Pavyzdžiui, pirmo penicilino kurso metu alergija išsivysto 11%, antro – 22%, trečio ir kitų – 49% gydytų ligonių. Padidinus vienu metu vartojamų vaistų skaičių, alerginės komplikacijos padažnėja.

Vaistinei alergijai atsirasti didelės reikšmės turi nervų, endokrininės, virškinimo sistemos funkcijų sutrikimai, lėtinės infekcijos židiniai, odos grybelinės ligos. Ji dažniau pasireiškia esant polinkiui į alergiją ar jau sergant alergine liga. Literatūros duomenimis, pusė ligonių, mirusių nuo penicilino sukelto anafilaksinio šoko, sirgo bronchine astma.

Kauno medicinos universiteto klinikų alergologijos kabineto duomenimis, alergija vaistams nustatyta 27,5% sergančiųjų bronchine astma. Sergantiesiems bronchine astma dažniausiai alergijos simptomus sukėlė antibiotikai (penicilinas, streptomicinas, levomicetinas, tetraciklinas, linkomicinas), nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (aspirinas, analginas, amidopirinas), B grupės vitaminai, sulfanilamidai, jodas. Pasitaiko ir paradoksalus reiškinys – antialerginių vaistų (dimedrolio, hidrokortizono, cinarizino, zaditeno, gliciramo) sukelta alergija.

Medikamentinė alergija sukelia nemaža įvairių pakitimų organizme, kurie pasireiškia vartojant įprastas ar net minimalias vaistų dozes (odos niežėjimas ir bėrimas, veido pabrinkimas, karščiavimas, sloga, konjunktyvitas, vidaus organų, nervų, kraujo sistemų pažeidimai). Gali vystytis stomatitai, eksfoliaciniai dermatitai, vaskulitai, anafilaksinis šokas. Kai kurie vaistai (penicilinas, aspirinas, analginas, tiaminas ir kiti) gali sukelti dusulio priepuolius.

Tikslinga žinoti, kad vaistai nuo astmos (eufilinas, intalis, efedrinas, ventolinas) gali sukelti alergines reakcijas.

Reikia pažymėti, kad 10-30% sergančiųjų bronchine astma jautrūs aspirinui ir (ar) kitiems nesteroidiniams priešuždegiminiams vaistams. Yra žinoma aspirininė bronchinė astma. Sergantiesiems šia forma būdinga triada: 1) jautrumas aspirinui ir (ar) kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, išliekantis visą gyvenimą; 2) lėtinė sloga arba nosies polipai; 3) dusulio priepuoliai. Išgėrus aspirino ar kito iš minėtos grupės preparato, atsiranda dusulio priepuolis. Dažnai jį lydi vandeninga sloga, akių ašarojimas, veido, kaklo paraudimas, o kartais – totalinis bronchų spazmas, šokas, sąmonės netekimas ar kvėpavimo sustojimas. Sergantiesiems šia bronchinės astmos forma negalima vartoti aspirino ir vaistų, kurių sudėtyje yra aspirino bei analgetikų (indometacino, metindolio, diklofenako, naprokseno, ibuprofeno, piroksikamo) ir hidrokortizono hemisukcinato. Šiems ligoniams pavojingi tartrazinai, kurių yra daugelyje maisto produktų, maisto dažuose, nealkoholiniuose gėrimuose, pieniškose dešrelėse, konservuotuose kompotuose, kai kuriuose makaronų gaminiuose, dažytuose leduose, konditerijos gaminiuose, kramtomojoje gumoje, kai kuriuose geltonos ar raudonos spalvos vaistų preparatuose. Karščiuojant, esant sąnarių bei galvos skausmams šie ligoniai gydytojo priežiūroje gali bandyti paracetamolį, salicilamidą, natrio salicilatą, cholino salicilatą. Sergantiesiems aspirinine astma būklę gali bloginti ir maisto produktai, kuriuose yra natūralių salicilatų (obuoliai, citrusiniai vaisiai, vynuogės, persikai, slyvos, juodieji serbentai, vyšnios, braškės, žemuogės, avietės, agurkai, pomidorai, bulvės). Medikamentinės alergijos profilaktikos tikslu ligoniai turi vartoti vaistus gydytoju nurodymu ir jų priežiūroje. Atsiradus pirmiems alergijos simptomams, reikia nutraukti gydymą vaistu alergenu ir kreiptis į gydytoją.