0-1 METAI

Virškinimo sistemos simptomai

Paprastai naujagimis yra sveikas. Pirmosios problemos atsiranda pradėjus kūdikiui duoti karvės pieną: jam gali prasidėti pilvuko skausmai, viduriavimas ir vėmimas. Tėvai dažnai pastebi šių simptomų ryšį su maitinimu, bet gydytojams dar sunku spręsti apie alergijos buvimą. Dažniausiai virškinimo sistemos simptomai pasireiškia kūdikiams, maitinamiems mišinukais, pagamintais karvės pieno pagrindu, tačiau retais atvejais ir natūraliai maitinamiems kūdikiams būna šie simptomai, nes alergizuojantys maisto baltymai patenka ir į motinos pieną. Tokiu atveju, maitinanti mama turėtų vengti pieno produktų, karvės pieno ir kiaušinių. Karvės pienas gali sukelti ne tik alergines, bet ir kitokias pašalines reakcijas, kaip enterokolitą dėl pieno baltymų netoleravimo ar laktozės netoleravimą dėl laktazės trūkumo. Tiksli diagnozė nustatoma kruopščiai surinkus anamnezę, radus kraujuje specifinius IgE antikūnus prieš karvės pieno baltymus, atliekant RAST tyrimą ar/ir odos dūrio mėginius, taip pat gavus teigiamą efektą po pieno pašalinimo iš vaiko dietos, o jį pradėjus vartoti vėl atsiradę simptomai taip pat patvirtina diagnozę. Jeigu kūdikiui jau duodami ir produktai, kuriuose yra kviečių, gali tekti atlikti plonųjų žarnų biopsiją ir nustatyti, ar nėra kraujuje antikūnų prieš gliadiną, kadangi panašius virškinimo sistemos simptomus gali sukelti ir celiakija (gliuteninė enteropatija).

Kūdikį, kuriam nustatyta alergija karvės pienui, rekomenduojama maitinti mišiniais, pagamintais baltymų ar kazeino hidrolizatų pagrindu. Dauguma kūdikių puikiai toleruoja šiuos mišinius, bet apie trečdalis jų tampa alergiškais ir jiems. Prieš pradedant maitinimą karvės pieno pakaitalais kartais rekomenduojama atlikti RAST ir/ar odos dūrio mėginius su jais, nes šiuose mišinukuose gali būti karvės pieno baltymų pėdsakų. Visiems kūdikiams, ilgą laiką maitinamiems karvės pieno pakaitalais, kurių sudėtyje nėra kalcio, reikia papildomai jį skirti. Taip pat kūdikiams iš šeimų, kuriose yra alergiškų asmenų, papildomi maisto produktai ar sultys turėtų būti pradedami duoti ne anksčiau kaip šeštą gyvenimo mėnesį. Palaipsniui pradedami duoti ryžiai; vėliau miežinės kruopos ir avižiniai dribsniai; sultys, vaisiai ir daržovės; ėriena ir jautiena. Kiaušinių, vištienos, žuvies ir kviečių miltų produktų geriau vengti iki 9-12 mėnesių amžiaus. Nauji maisto produktai turėtų būti pradedami duoti po vieną ir tik po vieną naują produktą per savaitę.

Odos simptomai

Kūdikystėje atopinis dermatitas yra dažnas susirgimas. Paprastai jis pasireiškia tarp 2 ir 4 mėnesių amžiaus, o dažnai išnyksta iki 2-3 metų. Raudoni, šerpetojantys ir niežtintys kūdikio skruostai yra pirmas atopinio dermatito požymis. Kasant ar trinant tokius skruostus greitai gali atsirasti šlapiuojantys ir infekuoti šašai veido ir galvos odoje. Kai kuriems vaikams dermatitas pasireiškia išplitusiu ant liemens, galūnių tiesiamųjų paviršių ar užpakaliuko raudonu dėminiu bėrimu. Bėrimas gali atsirasti pradėjus kūdikiui duoti kiaušinius, kviečių produktus ar karvės pieną. Pradžioje atsiranda dilgėlinis bėrimas su išplitusiu raudoniu, po to pasireiškia tipiškas atopinio dermatito bėrimas. Jis yra ypatingai niežtintis, tačiau kasymas gali sunkiai pažeisti odą. Paūmėjimą gali sukelti tokie nealerginiai dirgikliai, kaip infekcija, muilas, vilnoniai drabužiai, gausus prakaitavimas ir emocinis stresas. Kūdikiai, sergantys atopiniu dermatitu, dažnai suserga antriniais dermatitais, sukeltais auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus). Kūdikio atopinio dermatito priežiūros ir gydymo bendrieji principai būtų sekantys: specifinio maisto alergeno nustatymas; alergijos patvirtinimas radus kraujuje specifinius IgE antikūnius atliekant RAST ir/ar odos dūrio mėginius; teigiamas eliminacinės dietos poveikis; pažeistų odos plotų apsauga nuo traumų, vengiant dirgiklių poveikio, kasymosi ir antrinės odos infekcijos gydymas tinkamais antibiotikais.

Retai pasitaiko su gliutenu susijęs odos pažeidimas – herpetiforminis dermatitas (dermatitis herpetiformis). Jo pagrindinis požymis yra smulkių niežtinčių pūslelių atsiradimas ant traumuojamų kūno vietų.

Kvėpavimo organų simptomai

Kūdikiams ir vaikams, turintiems polinkį sirgti alerginėmis ligomis, gali atsirasti dusulys ar švokštimas sergant kvėpavimo organų infekcinėmis ligomis. Simptomus gali pabloginti ir aplinkos faktoriai, tokie kaip tabako dūmai ar stiprūs kvapai.

Taigi šeimos, kurioje yra sergančių atopinėmis ligomis gyvenamoje aplinkoje, visi įmanomi išvengti alergenai turėtų būti pašalinti dar prieš kūdikiui įsijautrinant. Svarbiausi aplinkos rizikos faktoriai alergijos atsiradimui yra tabako dūmai, namų dulkių erkės ir naminių gyvūnėlių kailis. Alergenų poveikio pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vengimas yra labai svarbi įsijautrinimo ir atopinių ligų vystymosi sustabdymo priemonė.

Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje įsijautrinimas įkvėpiamiems alergenams pradeda dažnėti, nors iki vienerių metų amžiaus alerginius simptomus ar astmą dažniausiai sukelia maisto produktai. Kartais astmą sukelia ar paūmina nenustatyta alergija kiaušiniams, pienui ar kitiems produktams.

1-3 METAI

Odos simptomai

Odos reakcijos dažnai yra sąlygotos IgE antikūnų sukeltos maisto alergijos. Jos pasireiškia arba ūmia dilgėline, ar lėtine egzema. Kai vaikas išauga iš pampersų ar vystyklų, atopinio dermatito gydymas tampa lengvesnis. Bėrimų lokalizacija palaipsniui keičiasi: kūdikystėje jie dažniausiai būna ant liemens ir veido, vėliau labiau beria lenkiamuosius galūnių paviršius. Labai būdingas odos sausumas ir stiprus niežulys. Dažnai vaikas tampa irzliu, nervingu, hiperaktyviu.

Šiame amžiuje vaikas valgo praktiškai visus maisto produktus, todėl alergijos priežasties paieška tampa sudėtingesne.

Svarbu vaiko dietos neapriboti labai griežtai, nes tai gali sukelti mitybos nepakankamumą. Paprastai pirmiausia, remiantis ligos anamneze, RAST ir/ar odos dūrio mėginiais, siūloma laikytis dietos, kurioje nėra įtariamo produkto, dvi savaites. Tačiau sunkiais atvejais gali tekti taikyti sudėtingesnius gydymo metodus.

Be maisto alergenų, odos pažeidimus gali provokuoti namų dulkių erkės ir naminiai gyvūnėliai, todėl patartina naudoti aplinkos kontrolės priemones. Atopiškiems vaikams ypatingai dažnai išsivysto kvėpavimo organų alergija į naminius gyvūnėlius, todėl geriau jų nelaikyti namuose, kur yra atopiškų vaikų.

Virškinimo sistemos simptomai

Šioje amžiaus grupėje simptomai yra mažiau išreikšti nei kūdikystėje. Virš 2 m. amžiaus alergija karvės pienui tampa labai reta. Didėjant pieno baltymų toleravimui ir išnykus klinikiniams simptomams, kurį laiką kraujuje gali išlikti specifiniai IgE antikūnai. Taigi vaikui, kuriam kūdikystėje nustatyta alergija karvės pienui ir kuris laikosi specialios dietos, kas 12 mėn. tyrimai turėtų būti pakartojami, o ligoninėje atliekami provokaciniai testai.

Be pieno, dažnai IgE sąlygotas alergines reakcijas, pasireiškiančias virškinamajame trakte, sukelia kiaušinio baltymas, kviečiai, žuvis, soja, žemės ir lazdyno riešutai. Jos pasireiškia ūmiais skrandžio skausmais, vėmimu, viduriavimu, kurie susiję su tam tikro maisto valgymu, o jo nevalgant simptomai pilnutinai išnyksta. Šokoladas, citrusiniai vaisiai, žemuogės ar braškės taip pat gali sukelti nespecifines reakcijas. 1-2 metus nevartoję kokio nors maisto produkto, vaikai vėliau pradeda jį toleruoti, tačiau alergija žemės riešutams paprastai neišnyksta vaikui augant. Lėtiniai simptomai ar simptomai, atsirandantys vėliau (lėto tipo hiperjautrumo reakcijos) sunkiau pasiduoda gydymu eliminacine dieta ir jų metu specifiniai IgE antikūnai kraujuje nustatomi retai.

Vaiką, kuris viduriuoja, vemia ir nepriauga svorio, reikėtų ištirti ne tik dėl maisto alergijos, bet ir dėl celiakijos.

Eliminacinė dieta teoriškai atrodo gana aiški, bet praktiškai sunku visiškai pašalinti iš dietos kokį produktą.

Pvz. soja plačiai naudojama kaip skonį suteikianti medžiaga, kiaušiniai yra beveik visuose kepiniuose. Be to, galimos ir kryžminės reakcijos tarp giminingų maisto produktų, vaisių ir žiedadulkių.

Laikantis eliminacinės dietos svarbu, kad pašalinti iš dietos maisto produktai būtų pakeisti kitais, atitinkančiais savo maistine verte. Sakysim, nevartojant pieno, gali pradėti trūkti kalcio. Jeigu iš dietos pašalintas daugiau negu vienas produktas, reikėtų patyrusio dietologo konsultacijos.

Kvėpavimo organų simptomai

Pasikartojančios kvėpavimo organų infekcijos, kurių metu būna švokščiančio kvėpavimo ir dusulio epizodai, rodo, kad vaiką būtina ištirti dėl galimos astmos. Visus vaikus, kuriems diagnozuota astma, reikia tirti ir dėl alerginių jos priežasčių.

Alergija įkvėpiamiems alergenams, naminiams gyvūnėliams, namų dulkių erkėms ir dažniausiai naudojamiems maisto produktams patvirtinama atliekant odos dūrio mėginius, nustatant specifinius IgE antikūnus kraujuje, naudojant Phadiatop’ą. Jei gaunamas teigiamas rezultatas, rekomenduojama pašalinti iš aplinkos alergeną- tuo sumažinami astmos simptomai. Be to, gyvenamos patalpos turi būti dažniau valomos, ypač vaiko kambarys.

Tokio amžiaus vaikams kvėpavimo organų simptomus dar gali sukelti ir maistas, bet dažniau “kalti” būna įkvėpiami (inhaliaciniai) alergenai.

Tėvai turėtų vengti šalia vaiko rūkyti, naudoti aerozolius ar stiprius kvapus. Dauguma alergiškų vaikų toleruoja nedidelį kiekį alergeno, bet susirgę infekcine liga reaguoja žymiai stipriau. Tėvai paprastai galvoja, kad tai yra infekcijos požymis ir sunkiai pasiduoda įtikinami, kad to priežastimi gali būti pvz. naminis gyvūnėlis.

Nuo 2-3m. amžiaus vaikas jau gali naudoti įvairesnes vaistų išleidimo formas, taigi ß₂ agonistai gali būti naudojami ne tik sirupo pavidalo, bet ir kaip inhaliatoriai, teofilino grupės vaistai – ir tabletėmis. Nuo šio amžiaus rekomenduojama profilaktiškai naudoti kromoglikatą ir vietinius steroidus (priešuždegiminius vaistus)

Tarptautinis susitarimas (konsensusas) astmos klausimu rekomenduoja visų pirma įvertinti bronchų uždegimo laipsnį ir provokuojančius faktorius, kuriuos reikia pašalinti ar bent jau vengti, ir naudoti atitinkamą priešuždegiminį gydymą. Tai padeda sumažinti astmos paūmėjimų dažnį daugumai vaikų. Tačiau, jeigu astma nediagnozuojama ankstyvoje stadijoje, vaikui gali išsivystyti pastovi su dažnais paūmėjimais astma, kurią gydyti žymiai sunkiau. Uždegimo laipsnį ir atsaką į gydymą padeda įvertinti eozinofilų katijoninio baltymo nustatymas serume.

3-7 METAI

Šio amžiaus vaikas labai intensyviai bendrauja su kitais, eina į mokyklą, taigi, jo keičiasi jo aplinka ir ją kontroliuoti darosi vis sunkiau. Tuo pačiu metu svarbu, kad tėvai nepersistengtų saugodami vaiką ir neribotų jo emocinio bei socialinio vystymosi. Mokyklos personalas turėtų būti informuotas apie vaiko alergiją, jos simptomus ir provokuojančius veiksnius, naudojamus vaistus. Svarbu surasti pusiausvyrą saugant vaiką nuo kenksmingų jam sąlygų, tuo pačiu neužgožiant jam svarbių dalykų.

Kvėpavimo organų simptomai

Apie 80% vaikų astmos simptomai pasireiškia iki 5 m. amžiaus. Svarbiausiais provokuojančiais veiksniais šioje amžiaus grupėje tampa virusinė infekcija, alergija namų dulkių erkėms, gyvūnų epiteliui, pelėsiams, nors maisto alergenai vis dar gali turėti reikšmės. Kvėpavimo takų obstrukcija pasireiškia vaikui žaidžiant šaltame ir drėgname ore, infekcijų metu. Net ir su virusine infekcija susijęs sausas kosulys gali būti ankstyvas astmos simptomas. Aplinkos kontrolė išlieka labai svarbi, bet tampa sunkesne, nes vaikas lanko mokyklą, įgyja daug draugų. Dažna problema tampa netiesioginis naminių gyvūnėlių alergenų poveikis – jie gali būti tiesiog prilipę prie klasės draugų drabužių. Šio amžiaus vaikai aktyviai žaidžia ir mėgsta pašėlti, todėl fizinis aktyvumas tampa svarbiu astmą provokuojančiu veiksniu. Fizinio krūvio sukelta astma gali paūmėti ir dėl maisto, kurį ramybėje valgydamas vaikas puikiai toleruoja. Profilaktiškai labai svarbu laiku padėti bronchų uždegimą gydyti priešuždegiminiais vaistais ir sekti uždegimo aktyvumą. Čia padėti gali serumo eozinofilų katijoninis baltymas. Be to, šio amžiaus vaikams lengviau skirti vaistus gydymui. Ūmiam astmos priepuoliui nutraukti naudojami ß₂ agonistai ir teofilinas. Lengvos astmos gydymui gali būti panaudoti kromonų grupės vaistai. Sunkesniais atvejais vaikui skiriami inhaliaciniai steroidai. Tėvai turėtų paaiškinti mokytojams ir klasės draugams kaip suteikti pirmą pagalbą astmos priepuolio metu.

Virškinimo sistemos simptomai

Ūmios virškinimo sistemos problemos dėl alergijos paprastai jau nebevargina šio amžiaus vaikų. Vaikas pradeda suprasti, koks maistas jam netinka ir jo vengia. Tačiau duodant vaikui, kuris buvo alergiškas kokiam maistui, naują produktą, žinomą kaip stiprų alergeną, reikia būti atsargiems.

Odos simptomai

Kūdikystėje prasidėjusio atopinio dermatito eiga paprastai pagerėja sulaukus 2-4 m., bet dažnai gali vėl pasireišti. Vaiko oda, ypač rankų, pastoviai būna sausa; žiemą paprastai būna paūmėjimas. Ryškesnis tampa galūnių lenkiamųjų paviršių odos pažeidimas. Veidas pažeidžiamas mažiau, išskyrus sritį apie burną ir ausis. Paūmėjimą gali sukelti ne tik senai žinomi alergenai, bet ir nauji. Paūmėjimą provokuoja ir nuovargis, infekcija, karštis ar šaltis.

Atopinio dermatito, dilgėlinės ir kontaktinio dermatito imunologiniai išsivystymo mechanizmai skirtingi. Kontaktinis dermatitas ir lėtinė dilgėlinė paprastai yra neatopinės reakcijos. Ūmi dilgėlinė kartais sukeliama IgE antikūnų ir tuomet jos priežastimi būna maistas ar vabzdžių įgėlimas. Kartu būnanti angioedema gali būti pavojinga gyvybei, ypatingai pasireiškianti gerklose. Vaikai, alergiški kokiam maisto produktui, turėtų jo absoliučiai vengti. Idealiu atveju, vaikas turėtų su savimi nešiotis adrenaliną bei žinoti kaip ir kada jį susileisti.

7-15 METŲ

Alergiškas vaikas jaučia, kad yra kitoks nei jo bendraamžiai. Jam reikalingas specialus gydymas ir jis negali dalyvauti užklasinėje veikloje taip pat aktyviai kaip ir kiti. Medicininiu požiūriu, jo alergija yra tokia kaip ir iki tol, bet psichologine prasme viskas pasidaro sudėtingiau. Normalų paauglystės nepriklausomybės poreikį tėvai dažnai sutinka su padidėjusiu rūpesčiu dėl vaiko sveikatos.

Trečdalis vaikų, buvusių alergiškais maistui, šią alergiją “išauga”, tuo tarpu likusiems ji pasilieka; be to, toks vaikas gali įsijautrinti naujiems maisto produktams, pvz. daržovėms, vaisiams ir riešutams. Valgymo įpročiai tampa laisvesni; suvalgius hamburgerį, ledų ar saldainį ir nežinant apie juose esančius „paslėptus” alergenus, galima sulaukti grėsmingos alerginės reakcijos. Šioje amžiaus grupėje dažnesnės anafilaksinės reakcijos nei jaunesniems vaikams. Todėl tokių vaikų saugumo labui svarbu išmokyti juos susileisti adrenalino injekciją ir visuomet nešiotis jį su savimi. Mokyklos personalas turėtų būti informuotas apie vaiko alergiją ir jo psichologinę būklę.

Alerginis rinitas

Alerginis rinitas labai retai sutinkamas iki 4m. amžiaus. Tačiau, pradėjus lankyti mokyklą, čiaudulys ir niežtinti bei tekanti nosis pasitaiko vis dažniau, ypač augalų žydėjimo laikotarpiu, kontakto su naminiais gyvūnėliais metu ar būnant drėgnoje, dulkėtoje aplinkoje. Akių ir nosies simptomus maistas gali sukelti tik labai retais atvejais.

Sezoninis rinitas praktiškai visada yra sukeliamas žiedadulkių ir iš anksto gali būti numatytas iš ligos istorijos, specifinio IgE nustatymo ir/ar odos dūrio mėginių. Taigi, prieš žiedadulkių sezoną galima pradėti profilaktinį gydymą antihistamininiais vaistais, kromoglikatu ir vietiniais steroidais.

Pastovus rinitas nevisada yra sukeltas alergijos. Jo priežastimi gali būti pvz. vazomotorinis rinitas ar nespecifinis nosies hiperreaktyvumas, kuriuos pilnai išgydyti sunku. Kai nustatoma, kad rinitas yra dėl alergijos, ir tai patvirtinama specifinių IgE radimu, vaikui patariama vengti kontakto su nustatytais alergenais, pvz. namų dulkių erkėmis, tarakonais, pelėsių sporomis ar gyvūnų epiteliu. Simptomai gali laikinai išnykti vaikui pakeitus gyvenamą aplinką, pvz. išvykus atostogų.

Būklė pablogėja žiemą. Tais atvejais, kai neįmanoma išvengti kontakto su alergenais, pradedamas gydymas antihistamininiais vaistais. Šioje amžiaus grupėje galima atlikti ir imunoterapiją.

Astma

Kartais dėl psichologinių priežasčių vaikas ar paauglys neigia astmos simptomus ir tuomet vieninteliu astmos požymiu gali būti padidintas plaučių oringumas, kadangi vaikas išmoksta paviršutiniškai kvėpuoti, norėdamas nuslėpti švokštimą.

Asmeniniai pikinės iškvėpimo srovės greičio matuokliai yra puikus būdas sekti astmos eigą. Reguliarus serumo eozinofilinio katijoninio baltymo nustatymas padeda sekti uždegimo bronchuose laipsnį ir gydymo efektą.

Esant polinkiui sirgti atopinėmis ligomis, prie uždegimo kvėpavimo takuose formavimosi prisideda ir alerginiai mechanizmai, o tai pasunkina astmos eigą.

Šioje amžiaus grupėje dažniausiai įsijautrinama namų dulkių erkių, tarakonų, gyvūnų epitelio, žiedadulkių ir maisto alergenams. Bronchų uždegimo mažinimui taikomos aplinkos kontrolės priemonės, alergenų eliminacija ir gydymas inhaliaciniais kortikosteroidais. Uždegimo sumažėjimą atspindi ir sumažėjusi eozinofilinio katijoninio baltymo koncentracija serume. Jo padidėjimas anksti pranašauja astmos paūmėjimą.

Fizinio krūvio sukeliama astma rodo blogą astmos kontrolę. Kartais vaikų amžiuje šis simptomas “praslysta” nepastebėtas, o tai gali turėti rimtų pasekmių normaliam vaiko vystymuisi. Toks vaikas gali vengti fizinio aktyvumo, bet tai sukelia vaiko izoliaciją nuo jo bendraamžių, o jos trūkumas gali turėti įtakos vaiko vystymuisi. Todėl fizinis aktyvumas yra skatintinas su ta sąlyga, kad astmos simptomai yra kontroliuojami. Tačiau intensyvus sportavimas (pvz. bėgimas) nevisada yra priimtinas.

Yra daug antiastminių vaistų, padedančių išvengti fizinio krūvio išprovokuotų astmos simptomų. Prieš pat fizinę veiklą inhaliuojami vaistai patikimai apsaugo nuo priepuolio išsivystymo. Taip pat rekomenduojama prieš sportuojant skirti laiko apšilimui. Tačiau kai kuriems vaikams šių priemonių nepakanka ir tenka riboti jų fizinį aktyvumą šaltomis dienomis, augalų žydėjimo metu ar sergant virusine infekcija. Astmos paūmėjimų padeda išvengti profilaktinis gydymas ß₂ agonistais ir/ar kromoglikatu.