Alergija cheminėms medžiagoms
Kas tai yra?
Alergija cheminėms medžiagoms – tai yra cheminių medžiagų (alergenų) sukelta reakcija toms medžiagoms jautriems žmonėms. Šiai reakcijai sukelti užtenka labai mažų alergeno kiekių. Dažniausiai cheminės medžiagos sukelia alerginį kontaktinį dermatitą ( arba kontaktinė alergija). Kontaktinė alergija dažniau pasitaiko kai kurių profesijų žmonėms, pvz. kirpėjoms, dirbantiems su oda, guma, metalais, sveikatos apsaugos ar žemės ūkio darbuotojams, dėl dažno kontakto su alergizuojančiomis medžiagomis. Jiems gali atsirasti ne tik kontaktinis dermatitas, bet ir cheminių medžiagų sukelta bronchinė astma ar kitos alerginės kvėpavimo takų ligos.
Kuo tai pasireiškia?
Dažniausiai alergija cheminėms medžiagoms pasireiškia alerginiu kontaktiniu dermatitu – kontakto su alergenu vietoje oda parausta, paburksta, gali atsirasti bėrimas, tą vietą niežti. Sunkesniais atvejais reakcija gali išplisti ar pasireikšti ne tik kontakto vietoje, nes alergenas pirštais gali būti perneštas pvz. ant veido. Panašiai pasireiškia ir iritacinis kontaktinis dermatitas, kuris yra nealerginės kilmės ir gali pasireikšti bet kuriam žmogui, jeigu jo oda yra paveikiama dideliu dirginančios medžiagos (pvz. tirpiklio, skalbimo miltelių, šarmų, rūgščių) kiekiu. Kontaktinė alergija niekada neatsiranda susidūrus su alergenu pirmą kartą. Dažnai keletą metų vartojant kokį nors produktą (pvz. kremą) jokios reakcijos nebūna ir tik vėliau pasireiškia kontaktinės alergijos simptomai. Kvėpavimo takų alergija (čiaudulys, sloga, švokštimas ar dusulys) taip pat pasireiškia būnant aplinkoje, kurioje yra alergeno dalelių, po dažnai ilgamečio ir pasikartojančio kontakto su kokia nors chemine medžiaga, dažniausiai darbo vietoje.
Kokios cheminės medžiagos gali sukelti alergiją?
Mūsų aplinkoje cheminių medžiagų yra labai daug, tačiau ne visos sukelia alergiją – tai priklauso didele dalimi nuo jos cheminės sandaros.
Dažniausiai kontaktinę alergiją sukelia nikelis, kvepalai, įvairūs stabilizatoriai ir konservantai, guma, dažai, pleistrai ir vietiškai vartojami antibiotikai. Taip pat yra daug kitų medžiagų, sukeliančių alergiją rečiau.
Respublikiniame alergologiniame centre atliktais tyrimais nustatyta, kad beveik pusė šiame centre konsultuotų žmonių buvo įsijautrinę kokiai nors cheminei medžiagai.Ypatingai daug yra įsijautrinusių nikeliui – net 20%, tarp jų moterų yra keturis kartus daugiau nei vyrų.
Taip pat daug žmonių nustatytas jautrumas kobaltui, chromui, kosmetikoje naudojamoms medžiagoms (parabenams, kvepalams, parafenilendiaminui). Žemiau pateikiami duomenys apie dažniausius alergenus ir jų buvimą įvairiuose produktuose.
NIKELIS | bižuterija, metaliniai pinigai, įvairūs užsegimai, sagtys, adatos |
CHROMAS | rauginta oda, geltoni dažai |
ßFENILENDIAMINAS | plaukų dažai, kailių dažai, juodi, mėlyni, rudi drabužių dažai |
TIURAMAI | guma, fungicidai, medžio konservantai |
FORMALDEHIDAS | kosmetika, insekticidai |
PARABENAI | kosmetika, vaistai |
EPOKSIDINĖS DERVOS | klijai |
Kartais kontaktinė alergija gali pasireikšti ne iškart pavartojus kokį produktą, o tik odą paveikus saulės spinduliams – tai vadinama fotoalergija. Taip gali pasireikšti veido, kaklo, rankų dermatitas dėl antiseptikų, esančių muile arba dėl kremo su ultravioletinių spindulių filtrais.
Kaip diagnozuojama alergija cheminėms medžiagoms?
Kartais kontaktinės alergijos priežastį lengva nustatyti ir specifiniai tyrimai nereikalingi. Bėrimas paprastai (bet ne visuomet) išnyksta, kai nebėra kontakto su alergenu ir vėl atsiranda net ir po nedidelio ar trumpo kontakto su juo. Taip pat ir kvėpavimo organų alerginiai simptomai išnyksta išėjus iš aplinkos, kurioje yra alergenas. Esant neaiškiai alergijos priežasčiai atliekami lopeliniai odos mėginiai ar provokaciniai plaučių funkcijos mėginiai su įtariamais alergenais.
Apie lopelinius odos mėginius
Produktą, kuris manoma sukelia kontaktinę alergiją, galima nustatyti uždedant įtariamo produkto (pvz. kremo) ant plonos odos (pvz. ant vidinio dilbio paviršiaus arba už ausies) kelis kartus per dieną keletą dienų. Jeigu šiame produkte yra alergeno, toje vietoje atsiras odos paraudimas, niežulys. Tačiau konkrečią cheminę medžiagą, sukėlusią dermatitą, gali padėti nustatyti tik odos lopeliniai mėginiai. Jie atliekami Respublikiniame Alergologijos centre. Tuo tikslu ant specialios lipnios juostos dedami labai nedideli alergenų kiekiai iš Europos Standartinių Alergenų Serijos rinkinio ir paruoštas mėginys užklijuojamas pacientui ant nugaros arba vidinio dilbio paviršiaus. Po 48 valandų jis nuimamas ir alergologas juos įvertina. Odos mėginius galima atlikti ne tik su standartiniais alergenais, bet ir su produktais, kuriuos įtariate sukėlus alerginę reakciją. Todėl eidami pas alergologą galite juos atsinešti. Žinotina, kad visi odos mėginiai atliekami nesant aktyvių alergijos požymių ir kurį laiką nevartojus priešalerginių vaistų. Kartais odos mėginių interpretavimas gali būti sunkus ir galutinės išvados jais remiantis padaryti negalima; gali prireikti atlikti kitokius tyrimus. Lopeliniai odos mėginiai nevisuomet padeda nustatyti dermatito priežastį.
Apibendrinimas
Jeigu jums buvo diagnozuota alergija kokiai nors cheminei medžiagai, svarbiausia reikėtų vengti kontakto su ja. Todėl reikia atidžiai skaityti naudojamų produktų sudėties aprašymus etiketėse. Gali būti kryžminės reakcijos su panašios sandaros, bet skirtingų pavadinimų cheminėmis medžiagomis. Be to, visuomet galite kreiptis patarimo į jus gydantį gydytoją.
Atsiminkite: atsiradusi alergija cheminėms medžiagoms retai kada išnyksta savaime, dažnai ji trunka visą gyvenimą. Tik vengiant kontakto su medžiagomis, kurioms jūs esate alergiški, galite pasiekti gerų rezultatų ir išvengti alergijos simptomų paūmėjimo.