Potencialiai alergiją sukeliantys grybeliai:

Alternaria alternata; Aspergillus fumigatus; Cladosporium herbarum; Candida albicans; Rhizopus nigricans; Penicillium notatum; Epicoccum nigrum; Botrytis cinereum; Mucor racemosus; Fusarium solani; Phoma sp.; Curvularia sp.; Aureobasidium sp..

Grybelių aerobiologija

Sandara:

• glikoproteidai;
  · molekulinė masė – 3-40 kd;
  · dydis – 2-60 ?;

Šaltiniai:

• gamtinė aplinka;
  · žmogaus gyvenamoji, aplinka;

Koncentracija (vidutiniškai):

• ore – 180000CFU/1 m³;
  · dulkėse – 2400 CFU/gr.

Pagrindinės pelėsinių grybelių sukeliamos ligos:

• alerginis rinitas;
  · bronchinė astma;
  · egzogeninis alerginis alveolitas.

Aspergillus sp. grybelių ligos: alerginė bronchopulmoninė aspergiliozė; egzogeninis alerginis alveolitas; aspergilioma; invazyvi aspergiliozė (pneumonija); bronchocentrinė granuloma; grybelinė bronchinė astma; bronchų kolonizacija LOPL atvejais; aspergiliniai sinusitai.

Grybelinės astmos klinikiniai požymiai:

· ligos pradžia iki 15 metų;
· ryškus eliminacijos efektas;
· ligos paūmėjimas balandžio – gegužės mėn. ir /ar rugsėjo – spalio mėn.;
· žymi skreplių eozonofilija;
· dusulio priepuoliai rūsiuose, pastogėse ar tvartuose, prie šieno;
· ligos remisija birželio – rugpjūč· io mėn.;
· anamnestinė alergija penicilinui;
· kojų grybelinės ligos anamnezėje.

Grybelių alergenai

Grybeliai (mikroskopiniai grybai, arba mikromicetai) yra labai specifiniai organizmai, plačiai paplitę ne tik gamtoje, bet ir žmogaus aplinkoje (1 pav.). Šie mikroskopiniai grybai labai nereiklūs aplinkos sąlygoms, atsparūs įvairiems fiziniams veiksniams, todėl neretai vystosi ir dauginasi žmogaus gyvenamosiose ir darbo patalpose. Jų mitybinis substratas yra patalpų statybinės, apdailos medžiagos, interjero detalės, dažai, dangos, taip pat baldai, drabužiai, avalynė, įvairūs namų apyvokos daiktai (2 pav.).

1 pav. Mikroskopiniai grybai, išskirti iš darbo kabineto oro

2 pav. Drėgmės ir mikroskopinių grybų pažeista pastato siena

Kai kurių rūšių mikromicetai vystosi namų dulkėse, jei didelę šių dalį sudaro odos epitelio atplaišos, naminių gyvūnų plaukai. Turėdami fermentines sistemas grybeliai ardo ne tik natūralius substratus, tokius kaip celiuliozė, mediena, vilna, oda, bet ir įvairias sintetinio pluošto medžiagas. Kambarinių augalų dirvožemis bei nunykusios augalų dalys taip pat yra puikus mitybinis substratas šiems mikroorganizmams.

Daugeliui grybelių vystytis optimaliausia yra 20–30° C temperatūra, kuri, deja, palankiausia ir žmogaus veiklai. Reikia paminėti, kad kriofilinių rūšių mikroskopiniai grybai vystosi labai žemose temperatūrose, pažeidžia šaldytuvuose laikomus maisto produktus bei atsargas.

Dauguma žmogaus aplinkoje aptinkamų grybelių dauginasi sporomis. Subrendusios sporos lengvai atitrūksta nuo micelio ir su oro srovėmis paskleidžiamos aplinkoje. Jos didesnės nei bakterijų sporos, tačiau mažesnės nei žiedadulkės. Įvairių rūšių grybelių sporos yra skirtingos formos bei spalvos, jų dydis varijuoja nuo 2 iki 10 µ m (1 m^-6). Kartu su įkvepiamu oru grybelių sporos patenka į organizmą. Santykinai didelės dalelės (>5 µ m) paprastai nusėda nosies bei nosiaryklės gleivinėse ir gali būti astmos bei alerginių rinitų priežastis. Mažesnio skersmens diametro grybelių sporos (<5 µ m) gali prasiskverbti į plaučius, pasiekti alveoles ir sukelti alergines reakcijas, dėl to iškyla rizika susirgti egzogeniniu alerginiu alveolitu. Tokios yra galvenių (Aspergillus), pelėjūnų (Penicillium) sporos (3 ir 4 pav).

3 pav. Galvenio (Aspergillus) mikroskopinis vaizdas. Sporuliuojančios struktūros ir konidijos (1600 X)

4 pav. Pelėjūno (Penicillium) mikroskopinis vaizdas. Sporuliuojančios struktūros ir konidijos (1600 X)

Grybelių alergenai gali būti ne tik struktūrinės šių mikroorganizmų dalys (sporos, micelio fragmentai), bet ir jų metabolizmo produktai (fermentai, didelės molekulinės masės angliavandeniai).

Dažniausios ir gerai ištirtos ligos yra bronchinė astma bei alerginis rinitas. Išskiriami du grybelinės bronchinės astmos tipai: sezoninė astma ir nesezoninė astma. Sezoninę bronchinę astmą sukelia lauko ore esančios grybelių sporos, nesezoninę bronchinę astmą lemia patalpose esantys mikroskopiniai grybai. Nustatyta, kad astmai atsirasti užtenka mažų alergeno koncentracijų, jeigu ilgą laiką su jomis kontaktuojama. Astmos priepuolį gali sukelti 10000 pelėjūno (Penicillium), 3000 juodgrybio (Cladosporium) arba 100 sausgrybio (Alternaria) sporų (patalpų ore jų gali susikaupti daugiau kaip 10000/1m³).

Drėgmė yra esminis faktorius, lemiantis grybelių vystymąsi ir dauginimąsi patalpose. Kaip rodo Botanikos instituto mokslininkų atliekami tyrimai, pagrindinės drėgmės kaupimosi priežastys Vilniaus miesto gyventojų butuose yra šios:

• Pažeista pastato stogo danga;
• Pažeista išorinė siena;
• Nekokybiškai sujungtos pastato konstrukcijos;
• Dėl nepakankamos termoizoliacijos vanduo kondensuojasi ant vidinio lauko sienos paviršiaus, ypač jei ši siena užstatyta baldais;
• Vanduo kondensuojasi ant šaltų langų stiklų;
• Drėgmė patalpose susidaro naudojantis dušais, gaminant maistą, plaunant bei džiovinant drabužius;
• Palankios sąlygos mikroskopiniams grybams vystytis atsiranda šiukšlių konteineriuose (ypač sparčiai pažeidžiamos maisto atliekos);
• Naujuose pastatuose yra daug drėgnų medžiagų (gipsas, cementas, mediena ir kt.). Neefektyvus šių patalpų vėdinimas ir žema temperatūra sudaro sąlygas, tinkančias kauptis drėgmei.

Pašalinus priežastis, dėl kurių patalpose kaupiasi drėgmė, užkertamas kelias grybeliams vystytis ir plisti žmogaus gyvenamojoje aplinkoje. Tinkamas patalpų šildymas, vėdinimas bei jose palaikoma švara padeda sukurti mikroklimatą, tinkamiausią žmogaus veiklai ir sveikatai.

Patalpų taršos mikroskopiniais grybais tyrimai yra vykdomi Botanikos institute, Biodestruktorių tyrimo laboratorijoje (Žaliųjų ežerų 49, Vilnius).

Pelėsiniai grybeliai (Mikroskopiniai grybai)

Prof. Rūta Dubakienė

Mikroskopiniai  grybai yra svarbūs alergenai ypač tuose kraštuose, kur gana drėgna ir šilta. Tai mikroskopiniai organizmai, neturintys chlorofilo, mintantys organinėmis medžiagomis. Kartais jie būna patogeniški žmogui. Kad jie augtų, reikia ne žemesnės kaip 10^oC oro temperatūros. Alergenai yra mikroskopinių grybų sporos, kurių dydis – 3-10 μm.

Visi mikroskopiniai grybai alergologijoje skirstomi į lauko ir namų aplinkos mikroskopinius grybus.

Lauko mikroskopinių grybų būna nukritusiuose lapuose, pūdymuose, šiene, šiauduose, kraike, miltuose, sandėliuose, dulkėse.

Namų aplinkos mikroskopinių grybų aptinkama vasarnamiuose, drėgnuose rūsiuose, blogai vėdinamose voniose, šaldytuvuose, šaldytame maiste, tapetuose, dirbtiniuose ventiliatoriuose, drėgnuose audiniuose, nesandariuose langų rėmuose. Mikroskopiniai grybai dažniausiai sukelia alerginį rinitą ir bronchinę astmą. Pasaulyje aprašyta apie 50 000 jų rūšių.

Dominuojančios mikromicetų rūšys tirtuose gyvenamuosiuose būstuose Vilniuje (pagal .A.Krištaponį)

Rūšis	Aptikimo dažnis oro pasėliuose (%)	Aptikimo dažnis dulkių pasėliuose (%)
Penicillium expansum	76,9	45,5
Cladosporium herbarum	59,6	30,1
Cladosporium sphaerospermum	42,3	7,3
Cladosporium cladosporioides	36,5	12,2
Penicillium palitans	36,5	17,1
Aspergillus niger	34,6	17,1
Aspergillus repens	34,6	4,9
Alternaria alternata	30,8	20,3
Penicillium oxalicum	30,8	21,1
Penicillium decumbens	25,0	4,1
Penicillium fellutanum	25,0	5,7
Penicillium chrysogenum	23,0	13,0
Aspergillus fumigatus	21,2	10,6
Mucor pusillus	19,2	16,3
Penicillium capsulatum	19,2	5,7
Penicillium diversum	19,2	7,3
Mortierella polycephala	17,3	5,7
Penicillium paxilli	17,3	4,9
Rhizopus nigricans	15,4	14,6
Penicillium stoloniferum	13,5	8,1
Alternaria tenuissima	11,5	8,9
Aureobasidium pullulans	9,6	7,3

 

Lietuvoje A.Krištaponis iš tirtų darbo ir gyvenamųjų patalpų oro, dulkių, bei įvairių pažeistų medžiagų pasėlių nustatė ir  ir identifikavo 359 grybų rūšis, priklausančias 100 genčių, 20 šeimų, 11 eilių, 2 klasėms bei 4 skyriams. Didžiąją daugumą identifikuotų izoliatų sudarė mitosporiniai grybai (74 gentys, 290 rūšių,), kurie, remiantis naujausia sistematika, yra išskirti kaip atskira grupė, nepriklausanti jokiam taksonominiam rangui. Remiantis jo duomenimis žemiau yra pateikiamas identifikuotų rūšių sąrašas:

Ascomycota (skyrius)

Onygenales (eilė)

Arthrodermataceae (šeima)

Gentys:                        rūšys:

Arthroderma               A. insingulare Padhye et Carm, A. quadrifidum Dawson et Gentles, A. tuberculatum Kuehn, A. unicinatum Dawson et Gentles

Gymnoascaceae

Gymnoascus                       G. roseus (Raillo) Apinis

Sordariales

Chaetomiaceae

Chaetomium                C. chartarum Kunze ex Fr., C. elatum Kunze et Stend., C. globosum Kunze

Melanosporaceae

Melanospora                      M. falax Zukal

Dothideales

Pleosporacea

Cochliobolus                      C. spicifer R. Nelson

Eurotiales

Trichocomaceae

Emericellopsis                    E. tetricola T. H. Beyma

Hypocreales

Hypocreaceae

Nectria                               N. ventricosa C. Booth

Saccaromycetales

Dipodascaceae

Dipodascus                 D. albidus Lagerch, D. armillariae W. Gams, D. tetrasperma (J. N. Macy et M. W. Mill.) Arx

Galactomyces  G. reessii (van der Walt) Redhead et Malloch

 

Basidiomycota

Basidiomycetes (klasė)

Boletales

Coniophoraceae

Serpula                               S. lacrymans (Wulf. et Fr.) Schrőt.

 

Oomycota

Pythiales

Pythiaceae

Pythium                              P. monospermum Pringsh.

 

Zygomycota

Zygomycetes

Dimargaritales

Dimargaritaceae

Dimargaris                         D. verticillata Benjamin

Mucorales

Cunninghamellaceae

Cunninghamella                 C. elegans Lendn., C. blakesleeana Lendn.

Mortierellaceae

Mortierella (1 nuotr. A.Lugausko) M. alpina Peyronel, M. candelabrum Tiegh. et Le Monn., M. exiqua Linnem., M. hyalina (Harz) W. Gams, M. humicola Oudem., M. isabellina Oudem., M. lignicolis Dixon-Stew., M. polycephala Coem., M. pusilla Oudem., M. reticulata Tiegh. et Monnier, M. spinosa Linnem., M. verticulata Linnem.

Mucoraceae

Absidia                        A. butleri Lendn., A. corymbifera (Cohn) Sacc. et Trotter, A. glauca Hagem, A. spinosa Lendn.

Circinella                           C. circinans (Bainier) Milko

Mucor                          M. alboater Naumov, M. corticola Hagem, M. christianiensis Hagem, M. circinelloides Tiegh., M. globosus A. Fisch., M. griseocianeus Hagem, M. hiemalis Wehmer, M. mucedo Fresen., M. murorum Naumov, M. ovalisporus (Smith) Pidopl. et Milko, M. piriformis A. Fisch., M. plasmaticus Tiegh., M. pusillus Lindt, M. racemosus Fresen., M. silvaticus Hagem, M. spinosus Tiegh., M. strictus Hagem

Rhizopus                      R. cohnii Berl. et De Toni, R. nodosus Namysl., R. oligosporus Saito, R. oryzae Went ex Prins. Geerl., R. stolonifer (Ehrenb. ex Fr.) Vuill.

Sporodiniella                      S. umbellata Boedijn

Mycotyphaceae

Mycotypha                          M. africana Novak and Backus

Radiomycetaceae

Radiomyces                        R. spectabilis Embree

Thamnidiaceae

Thamnidium                       T. elegans Link ex Gray

Zoopagales

Cochlonemataceae

Cochlonema                       C. verrucosum Drechsler

Piptocephalidaceae

Piptocephalis                      P. microcephala Tiegh.

Syncephalis                        S. fasciculata Tiegh.

Zoopagaceae

Stylopage                            S. lepte Drechsler

Mitosporiniai grybai

 

Acremonium A. butyri (T. H. Beyma) W. Gams, A. cerealis (P. Karst) W. Gams, A. charticola (Lindau) W. Gams, A. camptosporum W. Gams, A. fusidioides (Nicot) W. Gams, A. kiliense Grütz, A. larvarum (Petch) W. Gams, A. murorum (Corda) W. Gams, A. nordinii (Bourch.) W. Gams, A. pinkertoniae W. Gams, A. recifei (Leâo et Lôbo) W. Gams, A. roseum Petch, A. strictum W. Gams

Alysidium                    A. aureofulvum (Cooke et Ellis) M. B. Ellis, A. resinae (Fr.) M. B. Ellis

Alternaria ( 2 nuotr. A.Lugausko ) A. alternata (Fr.) Keissl., A. dianthi F. Stevens et J. G. Hall, A. tenuissima (Kunze ex Pers.) Wiltshire

Amblyosporium           A. botrytis Fresen.

Arthrinium                   A. phaeospermum (Corda) M. B. Ellis, A. sphaerospermum (Corda) M. B. Ellis

Arthrobotrys                A. oligospora Fresen., A. caudatum H. et P. Syd.

Ascochyta                    A. pisi Lib.

Aspergillus ( 3 nuotr. A.Lugausko )         A. amstelodami (L. Mangin) Thom et Church, A. aurealatus Munt.-Cvet and Bata, A. bisporus G. Sm., A. candidus Link, A. carbonarius (Bainier) Thom, A. casiellus Saito, A. cervinus Massee Emend Neill, A. chevalieri (L. Mangin) Thom et Church, A. clavatus Desm., A. duricaulis Raper et Fennell, A. fischeri Wehmer, A. flavipes (Bainier et Sartory) Thom et Church, A. flavus Link, A. foetidus (N. Nakata) Thom et Raper, A. fumigatus Fresen., A. glaucus Link, A. gracilis Bainier, A. nidulans (Eidam) G. Winter, A. niger Tiegh., A. niveoglaucus Thom et Raper, A. niveus Blochwitz, A. oryzae (Ahlb.) Cohn, A. ornatus Raper and Fresner, A. penicilloides Speg., A. pseudoglaucus Blochwitz et Thom, A. puniceus Kwon-Chung et Fennell, A. pusillus Massee, A. repens de Bary, A. reperi Stolk, A. restrictus G. Sm., A. ruber (J. König, Spieck. et Bremer) Thom et Church, A. sydowii (Bainier et Sartory) Thom et Church, A. silvaticus Fennel et Raper, A. spinulosus Warcup, A. sulphureus (Fresen.) Thom et Church, A. terreus Thom, A. umbrosus Bainier et Sartory, A. ustus (Bainier) Thom et Church, A. versicolor (Vuill.) Tirab., A. wentii Wehmer

Asteromyces                A. cruciatus Moreau et M. Moreau ex Hennebert

Aureobasidium            A. pullulans (de Bary) G. Arnaud, A. microstrictum (Bubák) W. B. Cooke, A. vitis Viala et G. Boyer

Botryoderma               B. lateritium Papendorf et Upadhyay

Botryotrichum             B. piluliferum Sacc. and Marchion.

Botrytis                        B. cinerea Pers. ex Fr., B. pilulifera Sacc.

Chrysosporium            C. farnicola (Burnside) Skou, C. inops J. W. Carmich., C. keratinophilum D. Frey ex J. W. Carmich., C. merdarium (Link ex Grev.) J. W. Carmich., C. pannorum (Link) S. Hughes

Cladosporium ( 4 nuotr.A. Lugausko ) C. cladosporioides (Fresen.) G. A. de Vries, C. herbarum (Pers.) Link ex Gray, C. macrocarpum Preuss, C. sphaerospermum Penz., C. tenuissimum Cooke

Colletotrichum            C. dematium (Pers. ex Fr.) Grove

Conoplea                     C. gilva Pers.

Curvularia                   C. lunata (Wakker) Boedijn

Dendryphiella             D. salina (Sutherland) Pugh et Nicot, D. vinosa (Berk. et M. A. Curtis) Reisinger

Dinemasporium          D. graminum Lév.

Doratomyces               D. microsporus (Sacc.) F. Morton et G. Sm., D. stemonitis (Pers. et Stend.) F. J. Morton et G. Sm.

Exophiala                    E. jeanselmei (Langeron) McGinnis et A. A. Padhye

Fusarium                     F. moniliforme J. Sheld., F. oxysporum Schltdl., F. redolens Wolenw., F. sambucinum Fuckel, F. semitectum Berk. et Ravenel, F. solani (Mart.) Appel et Wollenw., F. sporotrichiella Bilai

Geomyces                    G. pannorum (Link) Sigler et J. W. Carmich.

Geotrichum                 G. candidum Link ex Pers., G. fermentans (Diddens et Lodder) Arx

Gilmaniella                 G. humicola G. L. Barron

Gliocladium                G. album (Preuss) Petch, G. catenulatum J. C. Gilman et E. V. Abbott, G. viride Matr.

Gonatobotrys              G. simplex Corda

Gonatorrhodiella        G. parasitica Thaxter

Hansfordia                  H. ovalispora Hughes

Heterocephalum          H. auranticum Thaxter

Hyalodendron             H. lignicola Diddens

Humicola                    H. fuscoatra Traaen, H. grisea Traaen

Isaria                           I. felina Fries.

Macrosporium             M. cucumerinum (Ellis et Everh.) Elliott.

Meria                           M. coniospora Vuill.

Metarrhizium               M. anisopliae (Metschn.) Sorokin, M. glutinosum S. A. Pope

Myceliophtora             M. vellerea (Sacc. et Speg.) van Oorschot

Microsporum               M. canis Bodin, M. ferrugineum Ota, M. fulvum Bodin, M. gypseum (Bodin) Guiart et Grigorakis

Myrothecium               M. roridum Tode ex Fr.

Monilia                        M. candida Bonorden, M. geophila Oudemans, M. acremonium Delacroix

Monosporium              M. silvaticum Oudemans

Oedocephalum            O. lacrimisporum Kamyschko

Oidiodendron              O. cerealis (Thüm.) G. L. Barron, O. citrinum Barron, O. echinulatum G. L. Barron, O. griseum Robak, O. rhodogenum Robak, O. tenuissimum (Peck) S. Hughes

Olpitrichum                 O. macrosporum (Farl.) Sumst.

Paecilomyces              P. carneus (Duché et R. Heim) A. H. S. Br. et G. Sm., P. inflatus (Burnside) Carmichael, P. puntonii (Vuill.) Nann., P. sulphurellus (Sacc.) Samson et W. Gams, P. variotii Bainier

Papularia                    P. sphaerosperma (Pers.) Höhn.

Papulaspora                P. polyspora Hotson

Penicillium P. adametzii K. M. Zalessky, P. albicans Bainier, P. atramentosum Thom, P. aurantiocandidum Dierckx, P. aurantiovirens Biourge, P. biforme Thom, P. brevicompactum Dierckx, P. canescens Sopp, P. capsulatum Raper et Fennell, P. casei Staub, P. caseicolum Bainier, P. chermesinum Biourge, P. chrysogenum Thom, P. cyaneum (Bainier et Sartory) Biourge, P. cyclopium Westling, P. citreoviride Biourge, P. citrinum Sopp, P. claviforme Bainier, P. clavigerum Demelius, P. commune Thom, P. corylophilum Dierckx, P. daleae K. M. Zalessky, P. decumbens Thom, P. digitatum Sacc., P. diversum Raper et Fennell, P. echinulatum E. Dalė, P. expansum Link, P. fellutanum Biourge, P. frequentans Westling, P. funiculosum Thom, P. godlewskii K. M. Zalessky, P. granulatum Bainier, P. griseofulvum Dierckx, P. herquei Bainier et Sartory, P. implicatum Biourge, P. italicum Wehmer, P. jensenii Zalessky, P. lanosocoeruleum Thom, P. lanosoviride Thom, P. lanosum Westling, P. lapidosum Raper et Fennell, P. lavendulum Raper et Fennell, P. lilacinum Thom, P. lividum Westling, P. martensii Biourge, P. meleagrinum Biourge, P. melinii Thom, P. miczynskii K. M. Zalessky, P. multicolor Grig.-Man. et Porad., P. nalgiovense Laxa, P. namyslowskii Zalessky, P. nigricans (Bainier) Thom, P. notatum Westling, P. ochraceum (Bainier) Thom, P. ochrochloron Biourge, P. olivaceum Sopp, P. olivinoviride Biourge, P. oxalicum Currie et Thom, P. palitans Westling, P. pallidum Smith, P. parvum Raper et Fennell, P. paxilli Bainier, P. penicilloides (Corda) Biourge, P. piscarium Thom, P. psittacinum Biourge, P. puberulum Bainier, P. purpurescens Sopp, P. purpurogenum Stoll, P. putterlli Thom, P. reperi Smith, P. roquefortii Thom, P. rubrum Stoll, P. rugulosum Thom, P. sclerotiorum van Beyma, P. simplicissimum (Oudem.) Thom, P. spinulosum Thom, P. steckii K. M. Zalessky, P. stoloniferum Thom, P. sublateritium Biourge, P. terlikowskii K. M. Zalessky, P. terrestre C. N. Jensen, P. variabile Sopp, P. varians Sopp, P. verrucosum Dierckx, P. verruculosum Peyronel, P. vinaceum Gilman et Abbott, P. viridicatum Westling

Phialophora                P. lagerbergii (Melin et Nannf.) Conant, P. verrucosa Medlar

Phoma                         P. cava Schulzer, P. eupyrena Sacc., P. fimeti Brunaud, P. glomerata (Corda) Wollenw. et Hochapfel, P. herbarum Westend., P. hominis A. Agostini et Tredici, P. lycopersici Cooke, P. macrostoma Mont., P. pomorum Thüm.

Phymatotrichum          P. omnivorum (Shear) Duggar

Polyscytalum               P. fecundissimum Riess

Rhinocladiella             R. atrovirens Nannf., R. mansonii (Castell.) Schol-Schwarz

Rhodotorula                R. rubra (Demme) Lodder

Sarcopodium               S. circinatum Ehrenb. ex Schltdl., S. tortuosum (Wallr.) S. Hughes

Scytalidium                  S. lignicola Pesante

Scolecobasidium         S. terreum Abbott

Scopulariopsis             S. acremonium (Delacr.) Vuill., S. brevicaulis (Sacc.) Bainier, S. brumptii Salv.-Duval

Sepedonium                 S. albogriseum Balfour-Browne

Sphaerosporium          S. lignatile Schw.

Sporothrix                   S. schenckii Hektoen et C. F. Perkins

Sporotrichum              S. aurantiacum (Bull. ex Fr.) Fr., S. olivaceum (Link et Fr.) Fr., S. pruinosum J. C. Gilman et E. V. Abbott

Stachybotrys                S. botryosporum Corda, S. chartarum (Ehrenb. ex Link) S. Hughes

StemphIylium              S. cylindrospora C. N. Jensen

Stigmina                      S. deflectens (Karst.) M. B. Ellis

Torula                         T. herbarum Pers. ex Fr.

Trichocladium             T. asperum Harz, T. opacum (Corda) S. Hughes

Trichoderma     T. aureoviride Rifai, T. hamatum (Bonord.) Bainier, T. harzianum Rifai, T. polysporum (Link ex Pers.) Rifai, T. viride Pers.

Trichophyton               T. megninii, T. mentagrophytes, T. rubrum, T. tonsurans, T. verrucosum

Trichosporiella            T. cerebriformis (G. A. de Vries et Kleine-Natrop) W. Gams, T. hyalina Kamyschko ex W. Gams et Domsch

Trichothecium             T. roseum (Pers.) Link ex Gray

Ulocladium                 U. atrum Preuss, U. botrytis Preuss, U. chartarum (Preuss) E. G. Simmons, U. consortiale (Thüm.) E. G. Simmons, U. oudemansii E. G. Simmons

Verticillium                  V. album (Preuss) Pidopl., V. dahliae Kleb., V. nigrescens Pethybr., V. tenerum (Nees ex Pers.) Link

Mycelia sterilia (sterilus micelis)

 Alergologijoje ypač svarbios šios potencialiai alergeniškų mikroskopinių grybų rūšys: Alternaria alternata, Aspergillus fumigatus, Cladosporium herbarum, Candida albicans, Rhizopus nigricans, Penicillium notatum, Epicoccum nigrum, Botrytis cinereum, Mucor racemosus, Fusarium solani, Phoma sp., Curvularia sp., Aureobasidium sp.

Lietuvoje vyrauja šie alergeniški mikroskopiniai grybai: Alternaria

alternata, Aspergillus niger, Cladosporium herbarum, Penicillium notatum ir Rhizopus nigricans. Mikroskopiniams grybams gyvuoti būtina drėgmė. Jų būna atmosferos ore, kai vėjas išnešioja sporas. Pavyzdžiui, Cladosporium ir Alternaria sporų didžiausia koncentracija būna vasaros pabaigoje. Mikroskopiniai grybai labai paplitę ir auga praktiškai visur, jų randama net prietaisų mikroschemose. Be to, dauguma jų vartojami pramonėje: sūriams, antibiotikams, vynui, alui gaminti, todėl šie alergenai kartais sukelia profesines ligas.

Pastebėtos kryžminės reakcijos tarp kelių mikroskopinių grybų rūšių, priklausančių tai pačiai giminei. Pavyzdžiui, galima sensibilizacija penicilinui, kai yra nagų grybelis.

Mikroskopinių grybų sporos, ypač mažas jų kiekis, skatina specifinio IgE sintezę. Tai pasireiškia alerginiu rinitu bei bronchine astma. Didelis jų antigenų skaičius skatina specifinio IgG sintezę ir sukelia plaučių aspergiliozę arba alerginį alveolitą.